Megrelian and Laz Bibliography
 
A
B
C
CH
D
DZ
DZH
E
F
G
GH
H
I
J
K
KH
L
M
N
O
P
Q
R
S
SH
T
U
V
W
Y
Z
ZH
   

Abbreviations

A
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1997. saerto-kartveluri leksikíidan. III. KS, IV. masalebi, pp. 22-24.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1997. masalebi kartvelur enata leksikíis istíoriidan. kírebuli:  giorgi rogavas. pp. 28-42.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1998. kartveluri leksikíidan.VII, arnold  çikobavas sakíitxavebi. IX. 7.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1998. saerto-kartveluri leksikíidan.VIII. KS, V. masalebi. pp. 16-18.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1998. masalebi kartvelur enata leksikíis istíoriidan. III. kartveluri memkívidreoba, II. pp.  8-11.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1998. masalebi kartvelur enata leksikíis istíoriidan, II. KESS, VI. pp. 3-10.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1999. supiksuri ßesatíqívisobisatvis kartvelur enebßi. II. 58-e samecniero sesiis masalebi. pp. 7-8.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1999. kartveluri leksikíidan. XI, XIX respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. pp. 3-5.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1999. istíoriul-etíimologiuri dakívirvebani. II. arnold  çikobavas sakíitxavebi. X. p. 7.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia) . 1999. masalebi kartvelur enata leksikíis istíoriidan. IV enatmecnierebis sakíitxebi. II. pp. 32-43.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1999. saerto-kartveluri leksikíidan. TSU pilologiis pakíultíetíis II samecniero sesia. pp. 13-14.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 1999. supiksuri ßesatíqívisobisatvis kartvelur enebßi. TSU pilologiis pakíultíetíis samecniero
sesia. pp. 11-13.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 2000. saerto-kartveluri leksikíidan. XIV. 59-e samecniero sesiis masalebi. pp. 7-10.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 2000. morpemata ßesatíqívisobisatvis kartvelur enebßi. XX respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. pp. 3-5.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 2001. sibilantíta ßesatíqívisobis zogierti sakíitxi karvelur enebßi. me-60 samecniero sesiis masalebi. pp. 8-11.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 2001. sa®vtismetíqívelo tíerminta etíimologiisatvis kartulßi da kartvelur enata bgeratßesatíqívisobis zogierti sakíitxi. kartveluri memkívidreoba,V. pp. 13-17.
ABA°IA, REVAZ (Abaßia). 2001. sibilantíta ßesatíqívisobis zogierti sakíitxi kartvelur enebßi.XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia. pp. 13-15.
ABESADZE, NIA (Abesaªe). 1951. hipíotíaksis cíevr-kíavßirebi megrulßi [Subordinating conjunctions in Mingrelian], TSU° 44.
ABESADZE, NIA (Abesaªe). 1963. rom kíavßiri kartvelur enebßi [ The conjunction rom in Kartvelian languages]. tsu ßromebi 96. pp. 15-16.
ABESADZE, NIA (Abesaªe). 1965. hipíotíaksis cíevr-kíavßirebi da kíavßirebi megrulßi [Subordinating conjunctions in Mingrelian], TSU° 114. pp. 229-257.
ABESADZE, NIA (Abesaªe). 1972. zmniscíinebisa da tandebulebis urtiertobis sakíitxisatvis kartvelur enebßi, tsu ßromebi, 134 (143), humanitíaruli mecniereba, pp. 49-56.
ABESADZE, NIA (Abesaªe). 1984. gansaz®vreba svanurßi. TSU° 245.
ADJARIAN, H. 1898. Étude sur la langue Laze. Mémoires Société de linguistique de Paris, t ome dixième
AKHALAIA, VIANOR. 1996. da kíavßiri da rtuli kvecíqíobili cíinadadeba kartvelur enebßi. saenatmecniero ªiebani. V. pp. 147-154.
AKHALAIA, VIANOR. 1997. -ni//-n elementíta ßesaxeb zanurßi, saenatmecniero ªiebani. VI, Tb. pp. 87-95.
AKHALAIA, VIANOR. 1998. saxelis mravlobiti ricxvis erti morpemis gamoqíenebis ßesaxeb çíanur zmnaßi. KS,V simpíoziumis masalebi, pp. 21-22.
AKHALAIA, VIANOR. 1998. erti rigis zmnisarti kartulsa da zanurßi. saenatmecniero ªiebani, VII, pp. 113-122.
AKHALAIA, VIANOR. 1998. erti saxis drois garemoebiti damokíidebuli cíinadadebis ßesaxeb çíanurßi, pp. 31-43.
AXALAIA, VIANOR. 1999. pirobit-ßedegobiti damokíidebuli cíinadadebis erti modelis ßesaxeb zanurßi. saenatmecniero ªiebani, VIII, pp. 225-236.
AKHALAIA, VIANOR. 1999. oden megrulis erti makvemdebarebeli kíavßiris ßesaxeb. saenatmecniero ªiebani IX. pp. 192-203.
AKHALAIA, VIANOR. 1999. zanuri hipíotíaksis istíoriuli ganvitarebis zogi ßemtxvevisatvis, KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 43-46.
AKHALAIA, VIANOR. 1999. nasesxebi kíavßirebi lazurßi. XIX respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia. masalebi. pp. 10-11.
AKHALAIA, VIANOR. 1999. nasesxebi kíavßirebi lazurßi. XIX respíublikíuri dialektíologiuri sesia. Axalcixe.
AKHALAIA, VIANOR. 2001. damokíidebuli cíinadadebis agebis erti tavisebureba megrul-çíanurßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi, 26-27 oktíomberi, pp. 20-21.
AKHVLEDIANI, N. 1998.  ramdenime zanuri substíratíuli tíopíonimisatvis  açíarulßi. KESS, pp. 43-46.
AKHVLEDIANI, N. 1999. isev zanizmebis ßesaxeb açíaris tíopíonimikíaßi. arnold çikobavas sakíitxavebi, X, p. 11
AKHVLEDIANI, N.  2000. erti tíopíonimikíis etíimologiisatvis. kartuli memkívidreoba, IV. Kutaisi.
AKHVLEDIANI, N. 2000.  "barcxan"-isa da "çíuria"-s etíimologiisatvis. saenatmecniero ªiebani, X.
ALAVIDZE, MAMIA (Alaviªe). 1964. zanuri piçx  ªirisatvis kartulßi. gaertianebuli samecn. sesia, Kutaisi, pp. 15-16.
ALAVIDZE, MAMIA (Alaviªe). 1975. kartvelur enata urtiertobidan, TSU, pilologia, I kíonperenciis masalebi, pp. 15-18.
ALAVIDZE, MAMIA (Alaviªe). 1979. ras nißnavs  "no®a"? gaz. "soplis cxovreba", martíi.
ALAVIDZE, MAMIA (Alaviªe). 1984. saxelcíodeba "ukimerioni".VI respíublikíuri  dialektíologiuri sesia, tezisebi, pp. 6-7.
ANDRONIKASHVILI, MZIA (Andronikíaßvili). 1984. ßenißvnebi kartveluri enebidan osurßi ßesuli leksikíis ponetíikíuri adapítíaciis ßesaxeb, saenatmecniero kírebuli, 1, pp. 30-41.
ANDRONIKASHVILI, MZIA (Andronikaßvili). 1998. perisa da sinatlis a®mnißveli sitíqívebi ªvel indur-iranul enebsa da kartulßi. TSU°,  a®mosavletmcodneoba. pp. 16-20.
ANDGHULADZE, NODAR (And®ulaªe). 1968. kílasovani da píirovani u®vlilebis istíoriis zogi sakíitxi iberiul-kíavkíasiur enebßi, Tb. 46, pp. 52-175.
APRIDONIDZE, SHUKIA (Apridoniªe). 1987. zanuri antíropíonimiis zogierti sakíitxisatvis (kívlab µakíobia, ÷ordania tíipíis gvarebis ßesaxeb) - onomastíikía, I. Tb., pp. 252-259.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1980. turmeobitis analizuri cíarmoebis tavisebureba kartvelur enata zog dialekítíßi. macne, 1, pp. 149-154.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1985. erti kartveluri ªiris a®dgenisatvis [tux-//tx- kartvelur enebsa da mat dialektebßi, agretve sxva iberiul-kíavkíasiur enebßi]. macne (enisa da litíeratíuris seria), 4, pp. 98-106
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1994. erti svanuri derivaciuli modelis adgilisatvis kartvelur enata sitíqívatcíarmoebis istíoriaßi.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1994. altíernaciisa ablautíis istíoriuli urtiertmimartebisatvis kartvelur enata masalis mixedvit.  arn.çikobavas saxelobis enatmecnierebis instíitíutíis 53-e samecniero sesia, mußabis gegma da moxsenebata tezisebi, Tb.
m. kaldanis xsovnisadmi miª®vnili samecniero sesia  enatmecnierebis institutßi.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1996. -cíur- da çíur- ªirta istíoriuli variantíebisatvis kartvelur enebßi, kartveluri memkívidreoba, 1, p. 11.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1996. [ée]+ [u] segmentíta monacvleobisatvis istíoriul puªeebßi. KESS,V1, pp. 3-10.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1997. saxelisa da zmnis derivaciis urtiertmimartebis sakíitxebi kartvelur enebßi [ the questions about derivation between noun and verb] The Academy of Sciences of Georgia. Arn.Chikobava Institute of Linguistics. Synopsis of Thesis of the work presented to earn the degree of the Doctor of Philology, Tbilisi.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1997. saxelur da zmnur puªeta istíoriuli urtiertmimartebisatvis. etíimologiuri ªiebani.VI. pp. 7-19.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 1998. zogi calxmovniani zmnuri da saxeluri ªiris urtiertmimartebisatvis kartvelur enebßi. KESS, pp. 13-20.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli), SHENGELIA,WAZHA (°engelia). 1998. akíad. arn. çikobava da kartveluri enatmecniereba. arn.
çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 9-11.
ARABULI, AVTANDIL (Arabuli). 2000. kartuli da kartveluri enebis stíruktíurisa da istíoriis sakíitxebi akíad. simon  µanaßias ßromebßi. 59-e samecniero sesiis masalebi, pp. 14-15.
ARONIA, INGA . 1999. xmovanmonacvleoba megrulis redupílicirebul puªeebßi. X1X respíublikíuri dialektíologiuri sesia, Axalcixe.
ARONIA, INGA . 1999. zogi rtuli sitíqívis kíompíonentíta istíoriuli cvalebadobisatvis megrulßi, KS, V1, simpíoziumis masalebi, p. 40.
ARONIA, INGA . 2000. rtul sitíqívata kíompíonentíebis istíoriuli monacvleobisatvis megrulßi. kartveluri memkívidreoba, 1V, pp. 47-49.
ARONIA, INGA . 2000. tanxmovanta da marcvalta ßenacvlebis ßemtxvevebi redupílikíaciisas megrulßi, saenatmecniero ªiebani, X, pp. 29-32.
ARONIA, INGA . 2000. kíompíozitíuri ßedgenilobis sakíultío  tíerminebi megrulßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis VII
samecniero kíonperenciis masalebi. pp. 11-12.
ARONIA, INGA . 2001. rtuli tíopíonimebi kíolxurßi. XX1 respíublikíuri dialekítíologiuri samecniero sesiis masalebi, Batumi.
ASATIANI, IRINE. 1953. Preverby v zanskom (megrel'sko-çanskom) jazyke [The preverbs in Zan (Mingrelian-Chan) language]. Synopsis of the thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology. Tbilisi.
ASATIANI, IRINE. 1970. -ere  supiksiani turmeobiti megrulßi [the Resultative  with the suffix -ere in Mingrelian]. IKíE 17, pp.144-151.
ASATIANI, IRINE. 1973. -r  supiksis kívali megrul zmnaßi [the track of the suffix -r in Mingrelian verb]. IKíE, XVIII.Tbilisi
ASATIANI, IRINE. 1974. çíanuri (lazuri) tíekstíebi [Chan (Laz) texts]. Tbilisi: Mecniereba.
ASATIANI, IRINE. 1983. marcvlovani tanxmovnebi saerto kartvelurßi. "µevanmardi". III, pp. 9-14.
ASATIANI, IRINE . 1987. supiksaciisatvis çíanuri vnebitis pormebßi, saenatmecniero sakíitxavebi, mußaobis gegma.
ASATIANI, IRINE. 1987.  zmnur pírepiksul xmovanta punkcionaluri kívalipikíacia kartvelur enebßi. macne. enisa da liíeratíturis seria, N3.
ASATIANI, IRINE. 1988.  mcíkírivis universaluri kíatíegoriis gramatíikíuli realizaciebi kartvelur enebßi. tíipíologiuri ªiebani,
pp. 34-4.
ASATIANI, IRINE. 1996. ÷or÷  diumezilis çíanuri tíekstíebi. KESS, VI.
ASATIANI, IRINE. 1997. salitíeratíuro kartuli da megrul-çëanuri leksikía, KS, IV, masalebi. pp. 28-29.
ASATIANI, IRINE. 1997. zanuri píreverbi da  mikcevit-ukíukcevitobis sakíitxi, kírebuli:  giorgi rogavas. pp. 47-55.
ASATIANI, IRINE. 1998. çíanuri zmnuri puªe. arnold  çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, p. 13.
ASATIANI, IRINE. 1998. çíanuri tíekstíebisa  da leksikíuri masalis adrindeli píublikíaciebi, arn. çikobavas sakíitxavebi. pp. 10-17.
ASATIANI, IRINE. 1998. çíanuris turkuli nasesxobani. KS, V, masalebi, pp. 20-21.
ASATIANI, IRINE. 1998. çíanuri zmnis modalobis kíatíegoria. KESS, pp. 24-31.
ASATIANI, IRINE. 1999. çíanur-megrul enobriv cvlilebata xasiatisa da mimartebis zogi  ßtírixi, KS, VI,
pp. 40-41.
ASATIANI, IRINE. 1999. motxrobiti brunvis genezisi kartulsa da kartvelur enebßi. KS, VI. masalebi.pp. 42-43.
ASATIANI, IRINE. 1999. holandieli enatmecnieri çíanuris mkívlevari. arnold çikobavas sakíitxavebi. X. 13-April, p. 11.
ASATIANI, IRINE. 2000. çíanur-megrul enobriv cvlilebata, gezisa da mimartulebis zogi ßtírixi. kartveluri memkívidreoba, IV, pp. 35-38

Back

B

BAGHATURIA, N. (Ba®aturia) 1991. nasesxobani megrulßi. etíimologiuri ªiebani, pp. 3-8
BAKURADZE, D. (Bakíuraªe) 1998.  zanuri substíratíis ramdenime magaliti okíribis tíopíonimiidan. kartveluri onomastíikía, I, Tb. pp. 93-95
BARAMIDZE, SH. (Baramiªe) 2001. megrulßi kartulidan nasesxebi leksikíis ßesaxeb. enatmecnierebis sakíitxebi. 4 (12). Tb., pp. 25-29.
BATASHI, C. (Bataßi) 1999. zanuri enis dialektíta raodenobisa da kílasipikíaciis píroblemisatvis. 58-e samecniero sesiis masalebi. 24-27-29. dekíemberi. "kartuli ena", Tbilisi, pp. 12-15.
BGAZHBA, X. (Bga÷ba). 1948. Obßie korni (i osnovy) v abxazskom i kartvelskix jazykax. IKíE  II. 1948, pp. 37-42.
BENDELIANI, C. 1999. zanizmebisatvis kvemoimerul dialektíßi.  KS, VI. simpíoziumis masalebi, pp. 55-56.
BENDELIANI, C. 2000. zanizmebisatvis kvemoimerul dialektíßi. Kutaisi. memkívidreoba. IV.
BENDELIANI, C. 2001. zanuri leksikíuri pena kvemoimerulßi. II. XXI dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias 100 cílistavs. Batumi, 26-27 oktíomberi: "kartuli ena", pp. 28-39
BERIDZE, SHALVA. (Beriªe). 1920. megruli ena. [Mingrelian, manuscript copyright] (xelnacíeris uplebit) Tpilisi.
BERIDZE, SHALVA. (Beriªe) 1956. rogor a®inißneba "simcíaris" cneba megrulßi?  TSU°, pp. 947-948.
BERIDZE, SHALVA. (Beriªe) 1980. zanur-mesxuri enobrivi ßexvedrebi  - enis kaítedrata kíonperencia, tezisebi, Tbilisi, pp. 11-12.
BERIDZE, SHALVA. (Beriªe) 1987. zanur-mesxuri enobrivi ßexvedrebi.  TSU pilologiis pakultíetíis da uma®les sascíavlelblis enis kíatedrebis respíublikíuri samecniero kíonperencia, enatmecniereba, I (eª®vneba akíakíi  ßaniªis dabadebis 100 cílistavs), tezisebi, 1987, p. 14
BERIDZE, SHALVA. (Beriªe) 1993. "megruli", "samegrelo", "odißi" [tíerminebis etíimologiisatvis]. kírebuli sakartvelosa da kartvelebis a®mnißvneli ucxouri da kartuli tíerminologia, Tb., pp. 459-463.
BLEICHSTEINER, R. 1919. Kaukasische Forschungen: Georgische und Mingrelishe Texte, Wien.
BOEDER, WINFRED. 1979. Ergative Syntax  and Morphology in Language Change. The South Caucasian Languages. In F. Plank (ed). Ergativity. Towards a Theory of Grammatical Relations. London & N.Y.: Academic Press.
BOKUCHAVA, I. (Bokíuçava). 1967. asota stíatíistíikía megrulßi. TSU°, 120, pp. 225-226.
BOLKVADZE, K. (Bolkvaªe). 1997. kartvelur enata puªeebis morpoponologiuri ßesatíqívisobata formaluri modelis agebis sakíitxebi. tbilisis sax. píedinstíitíutíis ßromebi. t.1, pp. 180-184.
BRAUN, JAN. 1998. Vtoriçnyj  xarakter garmoniçeskix konsonantnyx  kompleksov decessivnogo rjada v kartvelskix jasykax. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi.
BUKIA, MANANA. 1998. mesakonleobis leksikíis erti semantíikíuri µgupi megrulßi. KESS, pp. 82-89.
BUKIA, MANANA. 1998. cxenis a®kíazmulobis a®mnißvneli tíerminebi megrulßi. arnold  çikobavas saxelobis enatmecnierebis  instíitíutíis 57-e samecniero sesiis masalebi, pp. 12-13.
BUKIA, MANANA. 1999. cxenis skesis da asakíobrivi diperenciaciis a®mnißvneli leksemebi megrulßi. saenatmecniero ªiebani. VIII. 1999, pp. 254-262.
BUKIA, MANANA. 1999. megrul-apxazuri enobrivi urtiertobis istíoriuli dinamikía. mecxeneobis leksikíis magalitze.KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 57-58.
BUKIA, MANANA. 1999. apxazuri cíarmoßobis apun-is semantíikíuri veli megrulßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis VI samecniero kíonperenciis masalebi, pp. 11-12.
BUKIA, MANANA  2000. megrulis mesakonleobis leksikíidan. 1. çíurçílis a®mnißvneli tíerminebi. 59-e samecniero sesiis masalebi, 12-15 dekíemberi, pp. 23-24.
BUKIA, MANANA. 2000. megrul-apxazuri mcíqíemsuri leksikía. t. saxokíias naßromßi "samurzaqíano".  enatmecnierebis instíitíutíis arn. çikobavas sakíitxavebi, XI, pp. 21-22.
BUKIA, MANANA. 2001. kristíianuli tíerminologiis damkívidrebis gzebi megruli mesakonleobis sakíultío leksikíaßi. kartveluri memkívidreoba, No5.
BUKIA, MANANA. 2001. megrulis mesakonleobis leksikíidan, II. sakonlis a®mnißvneli tíerminebi. XXI dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad.varlam topurias dabadebis 100 cílistavs. batumi. 26-27 oktíomberi:  kartuli ena, pp. 33-34.
BURCHULADZE, GENADI. (Burçíulaªe) 1999. ert sakíultío saxlis ßesaxeb kartvelur enebßi. XIX respíublikíuri  dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. Axalcixe, p. 24.
BURCHULADZE, GENADI. (Burçíulaªe) 1995.  iberiul-kíavkíasiur enata leksikíidan. "tívinis" a®mnißvneli zogi leksemis taobaze kartvelur, naxursa da da®estínis enebßi. saenatmecniero ªiebani. tb. No4, pp. 152-155.
BURKOWSKIJ, I. 1998. K voprosu o genetiçeskom rodstve kartvelskix i indoevropejskix jazykov. arnold chikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumi. pp. 150-152

Back

C
CAGARELI, ALEXANDER (Cagareli). 1880. Mingrelískie etjudy [Mingrelian studies]. vypusk  I i II, SPB.
CXADAIA, PAATA. (Cxadaia) 1999. kartveluri enebis dasavluri areali (kíolxuri anu zanuri) [The west area of the Kartvelian Languages (Kolchian or Zan)  ]. Tbilisi.

CH
 

CHANTLADZE, IZOLDA  (Çantílaªe) 1980. atíributíuli msaz®vrelis ricxvßi ßetanxmebis sakíitxisatvis kartvelur enebßi. saenatmecniero ªiebani, II.
CHANTLADZE, IZOLDA  (Çantílaªe) 1995. kíavßir-enkílitíikíis nacíevrta da pírosodiuli xmovanta urtiertmimartebisatvis kartvelur enebßi, saenatmecniero ªiebani, IV.
CHANTLADZE, IZOLDA, GULEDANI, L  (Çantílaªe, Guledani) 1996. kartveluri andazebi (cíinascíari moxseneba) kartveluri memkívidroeba, I.
CHANTLADZE, IZOLDA  (Çantílaªe) 1996. subiektíuri versia kartvelur enebßi, KS, III.
CHANTLADZE, IZOLDA  (Çantílaªe) 1997. mose µanaßvilis kartveluri xelnacíerebi. besarion µorbenaªis sazogadoebis IV samecniero sesiis masalebi, "kartuli ena", Tb., pp. 40-41.
CHANTLADZE, IZOLDA  (Çantílaªe) 1998. saobiektío versia kartvelur enebßi da misi -u- alomorpi svanurßi. KESS, pp. 276-282.
CHANTLADZE, IZOLDA  (Çantílaªe) 1998. kívlav ßuasibilantíuri aprikíatíis repleksebisatvis kartvelur enebßi. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 99-101.
CHANTLADZE-BAKRADZE, GRETA  (Çantílaªe-Bakraªe) 1999. baskíur-kartveluri etno-lingvistíuri píaralelbis analizisatvis. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 180-181.
CHANTLADZE-BAKRADZE, GRETA  (Çantílaªe-Bakraªe) 2001. píireneul- kartvelur sagazapxulo d®esascíaulebtan dakíavßirebuli zogierti leksemis dialektíologiur-etíimologiuri analizi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, 26-27 oktíomberi, Batumi, "kartuli ena", Tb., pp. 117-119.
CHANTURIA, REVAZ  (Çíantíuria) 1997. sitíqívata sixßireobis analizisatvis megrulßi. KS, IV. masalebi, pp. 116-117.
CHARAIA, PETRE (Çíaraia) 1997. megrul-kartuli leksikíoni, Tbilisi.
CHARTOLANI, N. 1978. çvenebiti nacvalsaxelta sistíema kartuli enis dialektíebßi, "enatmecniereba", TSU°, pp.  152-174.
CHARTOLANI, N. 1979. çvenebiti nacvalsaxelta sistíemebi kartvelur enebßi. SMAM 93, No3, pp. 741-744.
CHARTOLANI, N. 1981. çvenebiti nacvalsaxelta sistíemebi kartulßi sxva kartvelur enebtan ßedarebit. [The systems of the demonstrative pronoumens in the Georgian in comparison with other Kartvelian languages]. Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
CHELEBI, EVLIA. 1971. mogzaurobis cíigni. nakívti I. turkulidan targmna, kíomentíarebi da gamokívleva daurto paturiªem.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1926 -on supiksi megrulßi. tpilisis universtitítetíis  moambe, t.VI. pp. 305-311.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1929. çíanuri tíekstíebi. xopuri ªmilkíavi, tpilisis universitíetíis gamocema, X, 166 p.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1936. çíanuris gramatíikíuli analizi tíekstíebiturt [Grammatical analysis of Laz with texts]. Típilisi: ssrkí mecnierebata akíademiis sakartvelos pilialis gamocema.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1937. mimartulebiti brunvis mnißvnelobis cíarmoebisa da istíoriisatvis (kartveluri enebisa da xalduri urtiertibisatvis) ENIMKíM, 1, pp. 9-31
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1937. píotíencialisi kartvelur enebßi. ENIMKíM, t.I, pp. 32-39.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1937. istíoriul-ßedarebiti narkívevebi kartveluri enebidan, ENIMKíM, I.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1938. çíanur-megrul-kartuli ßedarebiti leksikíoni, Tbilisi.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1939. motxrobiti brunvis genezisisatvis kartvelur enebßi. TSU° 10, pp. 167-183.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1939. píropesor  ioseb qíipßiªe da çíanuris mecnieruli ßescíavla. cíignßi: i. qíipßiªe. çíanuri tíekstíebi arn. çikobavas redaktíorobit. ssrkí mecnirebata akíademiis sakartvelos pilialis gamomcemloba. pp. XXIV-XLII.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1940. mesame píiris subiektíis uªvelesi nißani kartvelur enebßi. ENIMKíM, t.5-6, pp. 13-46.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1940. kartuli ªval- puªis zanuri ßesatíqívisisatvis. ssrkí mecnierbeata akíademiis sakartvelos pilialis moambe, t. 1, N 1, pp. 93-97.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1940. Morfologiçeskije vstreçi abxazskogo jazyka s kartvelískimi jazykami. Tezisy dokladov. Vyezdnaja sessija Gruzinskogo filiala AN SSSR v Suxumi. 26-29 sentjabrja.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1941. xunªuri ergatíivis istíoria sxva kíavkíasiur, kíerªod, kartvelur enebtan urtiertobis aspíektíßi. moxsenebata tezisebi. sak. ssr mecn. akíad. sazogado mecnierebata ganqíopilebis samecniero sesia, pp. 11-15.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1942 saxelta puªis uªvelesi agebulebisatvis kartvelur enebßi, Tb.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1942. Morfologiçeskie vstreçi abxazskogo jazyka s kartvelískimi. ENIMKíM, XII, Tb.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1942. mravlobitobis a®nißvnis ªiritadi pírincipíisatvis kartvelur enata zmnis u®vlilebaßi. moxsenebata tezisebi. Tb. sak.ssr mecnierebata akíademiis gamomcemloba.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1944. gramatíikíuli kílas-kíatíegoriata nißnis etíimologiisatvis kartvelur enebßi. SMAM, 4, No4, pp. 449-459.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1948. O lingvistiçeskix çertax kartvelískix jazykov. IZV. AN SSSR. Otdelenije literatury i jazyka.No7, vyp.1, M-L, pp. 25-33.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1948. Kartvelískije jazyki, ix istoriçeskij sostav i drevnij lingvistiçeskij oblik. IKí E, II, pp. 255-271.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1952. Zanskij jazyk. BSE. 2-izd., M, t.16, pp.418-419.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1952. megrul-çíanuri vokíalizmi, IKíE  IV.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1953. Kartvelískije jazyki. BSE, 2-izd. t.20. M. p. 263.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1954. kartul-zanur bgeratßesatíqívisobata istíoriisatvis. tezisebi. sak. ssr mecniereabata akíademiis enatmecnierebis instíitíutíis me-5 samecniero sesia, 10-12 ivnisi, pp. 11-12.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1965. Kartvelískije jazyki (Opyt strukturno-tipologiçeskoj i istoriçeskoj xarakteristiki). Sbornik statej i materialov po voprosam naxskogo jazykoznanija. t.6, vyp. 2, pp. 96-104.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1967. Kartvelískije jazyki (Vvedenije). V sb.: Jazyki norodov SSSR. IKJA, pp. 15-21.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1972. zmnis gardamavlobisa da gvaris kíatíegoriis istíoriuli urtiertobisatvis kartvelur enebßi, TSU pil. pakíultíetíis XV samecniero sesia, 18-23 oktíomberi, tezisebi, pp. 26-27.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1972. kartvelur enata istíoriis zogi sakívanªo sakíitxi, tezisebi, enatmecnierebis instíitíutíis 28-e samecniero sesia, 15-17 noemberi.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1981. zmnis gardamavlobisa da gvaris kíatíegoriis istíoriuli urtiertobisatvis kartvelur enebßi. IKíECí, VIII,  pp. 9-15.
CHIKOBAVA, ARNOLD  (Çikobava). 1981. ÷.van ginekíeni latíeralebis ßesaxeb kartvelur enata istíoriaßi. KESS, V, Tb. mecniereba, pp. 3-5.
CHINCHARAULI, ALEKSI (Çíinçíarauli) 1987. kartvelur enata leksikíidan. etíimologiuri ªiebani, Tb., pp. 48-60.
CHINCHARAULI, ALEKSI (Çíinçíarauli) 1998. sitíqíva guda-s etíimologiisatvis. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, p. 109.
CHKADUA, AMBAKO (Çíkíadua) 1972. tíqíuen-/tíqívev puªis zanuri variantíisatvis. TSU°, 134 (143). humanitíaruli mecniereba, pp. 107-114.
CHKADUA, AMBAKO (Çíkíadua) 1974. ramdenime saerto-kartveluri puªis tíopíonimiis istíoriisatvis [moßvelebulia kartuli dialektíebis monacemebic]. - macne (enisa da litíeratíuris seria), 1974, No3, pp. 108-119.
CHKADUA, AMBAKO (Çíkíadua) 1976. "çrdil" cnebis ßemcveli saerto-kartveluri tíopíonimebi da zogi ram tíopíonimikíur ßesatíqíisobata ßesaxeb. macne (enisa da litíeratíturis seria), No3.
CHKADUA, AMBAKO (Çíkíadua) 1980. saerto-kartveluri tíopíonimebis istíoriidan. SMAM 100, N3, pp. 733-736.
CHKADUA, AMBAKO (Çíkíadua) 1982. svanuri tíopíonimebßi ßemonaxuli çíqíal da ßqíal- puªeebis saerto-kartvelurobisatvis. - SMAM 105, No1, pp. 173-176.
CHRELASHVILI, KOTE (Çírelaßvili)) 1999. ergatíiuli kíonstírukciis tíipíologiuri izomorpizmi cíova-tußursa da zanurßi. arnold çikobavas sakíitíxavebi, X, 13-16 apírili. masalebi, pp. 45-46.
CHUMBURIDZE, ZURAB (Çíumburiªe), 1986. mqíopadi kartvelur enebßi [The future  in the Kartvelian languages]. Tbilisi: TSU gamomcemloba.
CHUMBURIDZE, ZURAB (Çíumburiªe) 1987. grªeli xmovnebis sakíitxisatvis kartvelur enebßi [exeba kartuli enis dialektíebsac].- akíakíi  ßaniªe - 100 (saiubileo kírebuli), tb., pp. 61-66.
CHUMBURIDZE, ZURAB (Çíumburiªe), 1994. saxelobiti brunva kartvelur enebßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis samecniero kíonperencia. moxsenebata tezisebi. tb, p. 16.
CHUMBURIDZE, ZURAB (Çíumburiªe) 1996. zogi megruli gvar-saxelis ßesaxeb. KS, III. tezisebi.
CHURGHULIA, OTAR (Çíur®ulia) 1983. "xe" nacíilakíis variantíebi kartvelur enebßi [da kartuli enis zogiert dialektíßi - açíarulßi, gurulsa da kvemoimerulßi ("xe", "pxe", "mxe")]. - macne (enisa da litíeratíuris seria), No4, pp. 119-134.
CHUKHUA, MERAB (Çuxua) 1988. ori mcenareuli saxelisatvis kartveluir enebßi (1. kart.cíebar, zan.çíapur, svan. çíapor (> çíapxvir); 2. kart.dißla, zan. µißkíila, sva, ßißgil) [moßvelebulia kartuli enis zogierti dialektíis monacemebic]. etíimologiuri ªiebani, tb., pp. 93-97.
CHUKHUA, MERAB (Çuxua) 1988. kartveluri leksikíidan. samecniero ªiebani, pp. 106-114.
CHUKHUA, MERAB (Çuxua) 1990. kartveluri leksikíidan. etíimologiuri ªiebani, Tb., pp. 88-92.
CHUKHUA, MERAB (Çuxua) 1991. kartveluri leksikíidan. etíimolouri ªiebani, Tb. pp. 87-94.
CHUKHUA, MERAB (Çuxua) 1992. kartveluri leksikíidan. etíimologiuri ªiebani, Tb. pp. 87-94.
CHUKHUA, MERAB (Çuxua) 2001. naxur-kartveluri bgeratßesatíqívisobebi (kíonsonatíizmi). me-60 samecniero sesiia masalebi, 18-21 dekíemberi. sesia eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, "kartuli ena", Tb., pp. 65-68.
CHKHUBIANISHVILI, D. (Çxubianißvili)1961.  1959 cíels kartvelur enata ßesaxeb gamokveqínebuli saenatmecniero litíeratíuris bibliograpia. KESS, II, tb.pp. 261-281.

Back

D

DADIANI, EKA. 1996. -okío nacíilakíi megrulßi. kartveluri memkívidreoba, I, p. 87.
DADIANI, EKA. 1997. kíavßirebitis pormata reducirebisatvis dalocva-cíqíevlis pormulebßi (megruli da kartuli masalis ßepíirispíirebiti analizi, KS, IV, pp. 46-48.
DADIANI, EKA. 1998. sametíqívelo kíodebis ßerevisatvis megrulßi (É-s distíribucia). KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 37-38.
DADIANI, EKA. 1998. píirobitobis pormebi megrulßi, KESS, pp. 126-136.
DADIANI, EKA. 1999. -ni//-n elementíi megrulßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 73-75.
DADIANI, EKA. 2001. kíavßirebitis nakívtebi megrulßi (sxva kartvelur kvesistíemebtan mimartebit). avtíoreperatíi pilologiis mecnierebata xarisxis mosapíoveblad cíarmodgenili disertíaciisa. Tbilisi. [the series of the subjunctive mood in Megrelian]. Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
DADIANI, EKA. 2001.  i¶i // i¶uapu "ikneba" sitíqívapormebi megrulßi. XXI. respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. v. topurias dab. 100 cílistavs. Batumi. 26-27 oktíomberi, pp. 48-49.
DANELIA, K. 1976. vnebiti gvaris cíarmoebisatvis kíolxurßi [On the formation of the passive voice in Colxur] ªveli kartuli enis kíatedris ßromebi 19, pp.165-175.
DANELIA, K. 1980. r-s bgeratganlagebis momcíesrigebeli punkciis ßesaxeb megrulßi [On the sound structure ordering function of r in Megrelian], macne, No1, pp.170-178.
DANELIA, K., CANAVA, A. 1991. kartuli xalxuri sitíqíviereba. megruli tíekstíebi (kartuli targmaniturt), t.II.TSU gamomcemloba, Tbilisi.
DUMÉZIL, GEORGES. 1937. Contes Lazes. Paris. Institut Díethnologie.
DONDUA, K. 1940. ßedarebit-a®matíebiti xarisxis pormata genezisisatvis kartvelur enebßi, IX Leningrad (in Russian).

Back

DZ
 

DZIDZIGURI, SHOTA. (ªiªiguri). 1946. xmovanta kíompíleksebis ponetíikíuri procesta saerto sapuªveli kartul kíiloebsa da zanurßi. IKíE 1, pp. 19-33.
DZIDZIGURI, SHOTA. (ªiªiguri). 1946. megruli supiksis kívali kartulßi (etíimologiuri ßenißvna) [The track of the Megrel suffix in Georgian], IKíE 1, pp. 355-358.
 

DZH

DZHANASHIA, S. (µanaßia) 1942. svanur-adi®uri (çerkezuli) enobrivi ßexvedrebi: kartvelur-adi®uri píaralelebi, ENIMKíM, t.12.
DZHANASHVILI, M. (µanaßvili) 1900. Etimologija kartvelískix etnografiçeskix i geografiçeskix  imen. - Sbornik materialov dlja opisanija mestnostej i plemen Kavkaza. Vypusk 27, Tiflis, pp. 123-128.
DZHANDZHGHAVA, C. (µanµ®ava) 1988. anapítíikíuri É megrulßi. aspíirantíta da axalgazrda mecnier mußakíta samecniero kíonperencia. 27-30 ivnisi, tezisebi, p. 31.
DZHANDZHGHAVA, C. (µanµ®ava) 1995. ponetíikíuri movlenebi morpemata saz®varze megrulßi, IKíE, XXXIII, pp. 167-170.
DZHANDZHGHAVA, C. (µanµ®ava) 1997. natesaobiti brunvis pormantíisatvis megrulßi. 56-e samecniero sesiis masalebi, 4-7 noemberi, pp. 33-34.
DZHANDZHGHAVA, C. (µanµ®ava) 1998. anapítíikíuri É saxelis puªesa da brunvis nißnis ßoris megrulßi 57. arn.çikobavas saxelobis enatmecnierebis instíitíutíis  samecniero sesiis masalebi.
DZHANDZHGHAVA, C. (µanµ®ava) 1998. saxelta brunebis morponologiuri analizisatvis megrulßi. KESS, pp. 297-303.
DZHANDZHGHAVA, C. (µanµ®ava) 1999. vitarebiti brunvis nißnisatvis megrulßi. arn. çikobavas sakíitxavebi. X. 13-16 apírili, pp. 49-50.
DZHANDZHGHAVA, C. (µanµ®ava) 2001. xuµi, oxuµu, moxuµuri. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia. eª®vneba akíad. varlam  topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi, 26-27, pp. 140-141.
DZHAPARIDZE, O. (µapariªe) 1977. ªiebani kíolxetisa da samxret-a®mosavlet ßavi z®vispíiretis uªvelesi mosaxleobis istíoriidan. (ªv. cí. II-I atascíleuli) TSU° 162.
DZHGHARKAVA, M. (µ®arkíava) 1999. depíonensebis sakíitxisatvis megrulßi. XIX respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia, Axalcixe.
DZHGHARKAVA, M. (µ®arkíava). 2001. depíonansebtan dakíavßirebuli zogi sakíitxisatvis megrulßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 1000 cílistavs. Batumu, pp. 141-142.
DZHEIRANASHVILI, E. (µeiranaßvili). 1984. kartul (kartvelur) da udiur (lezgiur) enata leksikíuri píaralelebi. zogi ponetíikíuri cvlilebebis sakíitxi. saenatmecniero kírebuli, I, Tb, pp. 270-279.
DZHIKIA, S. (µikia) 1944. "lazut" sitíqívis cíarmoßobisatvis. SMAM V, No2, Tb.
DZHIKIA, S. (µikia). 1954. evlia çelebi lazebisa da lazuris ßesaxeb. IKíE VI, pp. 243-25
DZHIKIA, S. (µikia) 1967. turkul-lazuri enobrivi urtiertobidan. 2 turkuli sintíaksuri kíalkíebi lazurßi. kírebuli "orioni" akíakíi ßaniªes.
DZHIKIA, S. (µikia) 1975. turkul-lazuri enobrivi urtiertobidan 4 turkuli leksikíuri elementíisatvis lazurßi.TSU° 164. enatmecniereba.
DZHORBENADZE, B. (µorbenaªe) 1968. kartvelur enata dialektíebis arkeologiuri ßescíavlisatvis [kartuli enis dialektíebi].- píirveli saertaßoriso kartvelologiuri simpíoziumis masalebi, Tb, pp. 106-118.
DZHORBENADZE, B. (µorbenaªe) 1995. kartvelur enata dialektíebi. [The dialects of the Kartvelian languages], Tb.
DZHORDZHIKIA, N. (µorµikíia) 1913. etíimologiuri ßenißvnebi (cíalenµixa) [<çíaleßi µixa] (ßd. çíani, çíanißi µixa "çíanis cixe"). ÷urnali "ganatleba", VI, p. 507.

Back

E
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 1996. gramatíikíuli ricxvi megrulßi da misi morpologiuri analizi. KESS, VI, pp. 66-78.
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 1996. samurzaqíanuli kíilos erti taviseburebistvis, KS,  III, tezisebi.
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 1998. micemit brunvaßi dasmuli saxelis ricxvis gamoxatívis pírincipíebi çíanurßi. arn. çikobavas saxelobis enatmecnierebis instí. 57-e samecniero sesiis masalebi, pp. 32-33.
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 1998. micemit brunvaßi dasmuli saxelis ricxvis gamoxatívis pírincipíebi çíanurßi, KESS, pp. 142-151.
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 1999. atíributíul saxelta mravlobitobis pormebisatvis zanurßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 79-80.
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 1999. munepi, mutepe pormebisatvis zanurßi. arn.çikobavas sakíitxavebi, X, 13-16 apírili, masalebi, pp. 20-22.
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 1999. çvenebiti da mimartebiti nacvalsaxelta mravlobitobis pormebisatvis çíanuris atinur kíilokíavßi, saenatmecniero ªiebani, VIII.
EZUGHBAIA, L. (Ezu®baia) 2001. kíoordinaciis sistíema zanurßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs. Batumi, 26-27 oktíomberi, gamomcemloba "kartuli ena", Tb. p.51.
ELIAVA, G. 1972. samegrelos tíopíonimikíuri masala didi oµaxis stíruktíuris ßesaxeb.- macne (istíoriis, arkeologiis, etnograpiis da xelovnebis istíoriis seria), No3, pp.177-181.
ELIAVA, G., PARULAVA, G., SHENGELIA, G.(Eliava, Parulava, °engelia) 1983. çxorocíqíus raionis tíopíonimikíis kíatíalogi, Tb., pp. 1-125.
ELIAVA, G. 1997. megrul-kartuli leksikíoni, Tbilisi.
ERTELISHVILI, P. (Ertelißvili) 1974. stíruktíurul-etíimologiuri ªiebani. cindalo-i//cindal-i. TSU° 13, pp. 151-152.

Back

F

FÄHNRICH, H. 1976. tí tanxmovnit dacíqíebuli zogierti sitíqíva kartvelur enebßi, TSU° 174.
FÄHNRICH, H. 1998. Arnold Tschikobava und die etymologische Erforschung der Kartwelsprachen. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 116-117.
FÄHNRICH, H., SARDZHVELADZE, Z. (Fähnrich, Sarµvelaªe). kartvelur enata etíimologiuri leksikíoni. Tbilisi.

Back

G

GABESKIRIA, SH. (Gabeskíiria). 1998. akíad. arnold çikobava da kartveluri enebis xetur (nesitíur) da xatur (protíoxetur) enebtan urtiertobis sakíitxebi. arnold çkobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 26-29.
GABUNIA, K. 1988. sivrcul mimartebata asaxvisatvis kartvelur enebßi. aspirantíta da axalgazrda mecnier mußakíta samecniero kíonperencia. tezisebi, 27-30 ivnisi, pp. 10-11.
GABUNIA, K. 1989. sivrcul da droul mimartebata taviseburebani kartvelur enebßi. Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
GABUNIA, K. 1990. brunvata semantíikíisa da istíoriis zogi sakíitxi kartvelur enebßi, IKíE  XXIX, pp. 44-45.
GABUNIA, K. 1992 ge zmniscíinis taviseburebisatvis zanurßi, IKíE,  XXXI, pp. 158-165.
GABUNIA, K. 1993. zmnisartis cíarmoeba da punkciebi kartvelur enebßi, Tbilisi.
GABUNIA, K. 1993. lokíatíivis brunvebi zanurßi. TSU° 19.
GABUNIA, K. 1995. -as supiksiani micemitis uªvelesi punkciisatvis kartvelur enebßi, IKíE  XX-XXI.
GABUNIA, K. 1996. a®dgeba tu ara zanuri tíipíis nominaluri sistíema kartvelur puªe enaßi? saenatmecniero ªiebani, V.
GABUNIA, K. 1997. kíidev ertxel -da tandebulis ßesaxeb kartulßi sxva kartvelur enebtan mimartebit. besarion µorbenaªis sazogadoebis IV samecniero  kíonperenciis masalebi, "kartuli ena", Tb. pp. 8-9.
GABUNIA, K. 1998. micemiti brunvis nißnis genezisatvis kartvelur enebßi, KESS, pp. 89-92.
GABUNIA, K. 1998. zmnuri da saxeluri tíipíis ergatíiul sistíemata urtiertmimartebisatvis kartvelur enebßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis samecniero kíonperenciis masalebi, Tb. p. 9.
GABUNIA, K. 1998. motxrobiti brunvis nißanta ßedgenilobisa da genezisis sakíitxi kartvelur enebßi. saenatmecniero ªiebani, VII.
GABUNIA, K. 1998. natesaobiti brunvis erti taviseburebisatvis kartvelur enebßi. arn.çikobavas sakíitxavebi, IX, 14-17 apírili, pp. 18-19.
GABUNIA, K. 1998. zmnuri da saxeluri tíipíis ergatíiul sistíemata urtiertmimartebisatvis kartvelur enebßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis samecniero sesia, V.
GAGUA, K . 1978. mdgomareobis gamomxatíveli zogierti zmna svanurßi da monatesave enebis monacemebtan mati mimarteba. IKíE  XX, pp. 162-179.
GAMQRELIDZE, TAMAZ (Gamqíreliªe). 1959. sibilantíta ßesatíqívisobani da kartvelur enata uªvelesi stíruktíuris sakíitxebi. Tb.
GAMQRELIDZE, TAMAZ, MACHAVARIANI, GIVI (Gamqíreliªe, Maçíavariani). 1965. sonantíta sistíema da ablautíi kartvelur enebßi. Tb.
GAPRINDASHVILI, SH. (Gaprindaßvili). 1962. xßul mskídom tanxmovanta kílasipikaciisatvis kartvelur enebßi. IKíE  XIII, pp. 81-82.
GELENIDZE, L. (Geleniªe). adamianis anatíomia-piziologiastan dakíavßirebuli leksikía ªvel kartulßi sxva kartvelur enata monacemebis gatvaliscíinebit. Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
GERSAMIA, R. 2001. cemis a®mnißvneli sinonimebis semantíikía megrulßi. KESS 4 (12), pp. 30-49.
GHLONTI, A. (®lontíi) 1985. kíolxuri elementíis adgilisatvis rion-cxeniscíqílis auzis realionimebßi [o--e, -çxe//-çxa]. VII respíublikíuri dialektíologiuri sesia, tezisebi, Tbilisi, pp. 13-14.
GHLONTI, A. (®lontíi) 1986. kartveluri sakíutari saxelebi, Tbilisi.
GIGINEISHVILI, BAKAR (Gigineißvili). 1972. tanxmovnis momdevno v-s dakíargvisatvis megrul-lazurßi), macne (enisa da litíeratíuris seria), No3.
GIGINEISHVILI, B. SARDZHVELADZE, Z. (Gigineißvili, Sarµvelaªe). 1978. nanatesaobitari mimartulebitisa da nanatesaobari danißnulebiti adgili ªveli kartuli da kartvelur enebis brunvata sistíemaßi. kírebuli: mravaltavi, t. 6. Tb.
GIGINEISHVILI, BAKAR (Gigineßvili). 1982.  gr kíonsonatíuri µgupis supíeraciisatvis çíanuris atinur kílokíavßi. macne, No2.
GIGINEISHVILI, BAKAR (Gigineißvili). 1984. damatíebani kartvelur enata saerto leksikíur pondßi. TSU°  245. enatmecniereba.
GIGINEISHVILI, G. (Gigineißvili). 1985. zogi etnograpiuli tíerminis cíarmomavlobisatvis kartvelur enebßi. - macne, No1, pp. 56-63
GIGINEISHVILI, BAKAR (Gigineißvili). 1987. kartvelur enata bgeratßesatíqívisobidan (kart: t, zan: t, svan: ßd). kírebuli akíakíi ßaniªe-100, p. 52.
GIGINEISHVILI, BAKAR (Gigineißvili). 1997. zogi kartveluri sitíqíva-pormis rekíonstírukciisatvis. etíimologiuri ªiebani, VI. pp. 85-95.
GIGINEISHVILI, BAKAR (Gigineißvili). 1997. zogi kartveluri sitíqíva-pormis rekíonstírukciisatvis. etíimologiuri ªiebani, V.
GIGIBERIA, E. 1959. galis raionis megruli . tbilisis ucxoe enata píedagogiuri instíitíutíis ßromebi, t. I.
GOGOKHIA, L. (Gogoxia) 1996. natesaobiti brunvis nißani cíarmomavlobitobis punkciit kartvelur enebßi. KS, III.
GOGOKHIA, L. (Gogoxia) 1999. cíarmomavlobis -an/-n(is) supiksi zanurßi. arnold çikobavas sakíitxebi, X, 13-16 apírili, pp. 16-17.
GOGOKHIA, L. (Gogoxia) 1999. cíarmomavlobis saxelebi zanurßi, KESS, VI, pp. 55-59.
GOGOKHIA, L. (Gogoxia) 1999. dro-÷amis a®mnißvnel saxelta cíarmoeba zanurßi, saenatmecniero ªiebani, VIII.
GOGOKHIA, L. (Gogoxia) 1999. danißnulebis saxelta gamoxatívisatvis zanurßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 69-70.
GOGOKHIA, P.  (Gogoxia) 2001. dro-÷amis saxelta macíarmoebeli -del sufiksi çíanurßi. XXI dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs. Batumi 26-27 oktíomberi, pp. 44.
GOGOLASHVILI, G. (Gogolaßvili). 1998. xmovanta redukcia xunªurßi da maxvilis istíoriisatvis kartvelur enebßi, arn.çikobavas sakíitxavebi, IX, 14-18 apírili, p. 21.
GORDEZIANI, RISMAG. (Gordeziani). 1975. herodotíes cnoba kolxta cíarmomavlobis ßesaxeb. TSU° 162. arkeologia, kílasikíuri pilologia, bizantíistíikía.
GUDAVA, TOGO. 1950. (megrul-çíanuri)  srulxmovnobis axsnis cda. SMAM V, No7, Tb., pp. 463-467.
GUDAVA, TOGO. 1957. v/u bger-ßepardebisatvis kartulsa da megrulßi. enatmecnierebis instíitíutíis XIV samecniero sesia. tezisebi, p. 10.
GUDAVA, TOGO. 1958. xmabaªvis erti saxeoba megrulßi. enatmecnierebis instíitíutíis XVI samecniero sesia. mußaobis gegma da moxsenebata tezisebi, Tb.
GUDAVA, TOGO (Gudava). 1960. o-s u-ßi gadasvlis zogierti ßemtxveva zanur (megrul-çíanur) enaßi. SMAM, XXV, No1.
GUDAVA, TOGO. 1964. mercxali (etíimologiuri ªiebani). IKíE XIV, pp. 143-145.
GUDAVA, TOGO. 1964. maxvilis adgilisatvis megrulßi [On the position of stress in Megrelian]. kírebuli giorgi axvledians, pp.106-111.
GUDAVA, TOGO. 1964. regresuli dezaprikíatíizaciis erti ßemtxveva zanurßi (megrul-çíanurßi). SMAM XXXIII, No2.
GUDAVA, TOGO, GAMQíRELIDZE, TAMAZ (Gudava, Gamqíreliªe). 1970. tanxmovanta kíompíleksebis agebulebisatvis megrulßi. sakartvelos. ssr mecnierebata akíademiis enatmecnierebis instíitíutíis XXVI samecniero sesia, tezisebi. Tb.
GUDAVA, TOGO. 1974. puªedrekíadi zmnebi megrulßi. [Verbs with stem vowel alternation in Megrelian] macne, No4, Tbilisi, pp.132-138.
GUUDAVA, TOGO. 1975. kartuli xalxuri sitíqíviereba: megruli tíekstíebi, I. píoezia [Georgian literature: Megrelian tezts, I.Poetry] TSU.
GUDAVA, TOGO. 1979. bagismieri tanxmovnebi çkamiurebis cíin megrulßi. saenatmecniero kírebuli, Tb.
GUDAVA, TOGO, GAMQíRELIDZE, TAMAZ (Gudava, Gamqíreliªe). 1981. tanxmovanta kíompíleksebi megrulßi [Consonant clusters in Megrelian]. TSU kírebuli: akíakíi ßaniªes [Festschrift], pp. 202-243.
GUDAVA, TOGO. 1984. -ukían daboloebis ßesaxeb megrul kíauzatíivebßi. saenatmecniero kírebuli, I. Tb. pp. 72-77.
GULEDANI, L. 1996. svanuri andazebis  ßepíirispíireba kartvelur enata ßesabamis monacemebtan, KS,  III.
masalebi. eª®vneba akíad.v. topurias dabadebis 100 cílistavisadmi. Batumi. 26-27 oktíomberi. gamomcemloba "kartuli ena", pp. 46-48.
GULUA, N. 1999. ubralo damatíebis gamoxatívis erti ßemtxvevisatvis megrulßi. kutaisuri saubrebi. VI. simpíoziumis masalebi, pp. 72-73.
GULUA, N. 1999. prinvelebis perta leksikíisatvis megrulßi. XIX respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia. masalebi. Axalcixe, p. 35.
GULUA, N. 2001. prinvelis sxeulis nacíilebis a®mnißvneli leksikía megrul-lazurßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi 26-27 oktíomberi, pp. 46-48.
GULUA, N. 2001. ßinauri prinvelebis sadgomebtan dakíavßirebuli leksikía megrul-lazurßi. me-60 samecniero sesiis masalebi, 18-21 dekíemberi. sesia eª®vneba akíad. varlam topurias dabad. 100 cílistavs, pp. 28-30.
GVANTSELADZE, TEIMURAZ. (Gvancelaªe). 1996. apxazetis kartveluri tíopíonimia. gagra. KESS, pp. 44-49.
GVANTSELADZE, TEIMURAZ. (Gvancelaªe). 1996. kartveluri substíratíis sakíitxisatvis apxazur enaßi kristíianuli sakíultío leksikíis mixedvit. kartveluri memkívidreoba, I, p.73.
GVANTSELADZE, TEIMURAZ. (Gvancelaªe). 1997. katvelizmebi apxazur botíanikíur tíerminologiaßi da apxazta istíoriuli migraciis mimartulebani. kírebuli: giorgi rogavas, pp. 55-69.
GVANTSELADZE, TEIMURAZ. (Gvancelaªe). 2001. apxazuri enis monacemata mnißvneloba ori megrul-çíanuri sitíqívis istíoriisatvis. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. v. topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi 26-27 oktíomberi, pp. 38-39.
 
 

GH
 
 

Back

H

HARRIS, ALICE C. 1981. Towards the universals of Q-word question formation, Papers from the Parasession on Nondeclaratives, Chicago Linguistic Society, 67-65.
HARRIS, ALICE C. 1985. Toward a universal definition of clefts: Problematic clefts in Mingrelian and Laz. meore saertaßoriso kartvelologiuri simpíoziumis masalebi, tsu.
HARRIS, ALICE C. 1985. Diachronic Syntax : The Kartvelian case. Syntax  and Semantics 18. Academic Press.
HARRIS, ALICE C. 1988. On Hypotaxis in Laz. IKíECí XV. 87-103.
HARRIS, ALICE C. 1991. Mingrelian. In: The Indigenous Languages of the Caucasus. Vol.1, The Kartvelian Languages. Delmar N.Y.: Caravan Books, p.p. 313-394.
HEWIT, G.B. 1981. ßenißvnebi megruli mimartebiti cíinadadebis ßesaxeb.TSU° VII.
HOLISKY, DEE A.. 1991. Diachronic Syntax - The Kartvelian Case. Syntax  and Semantics 18. Academic Press.
HOLISKY, DEE A. 1988. On Hypotaxis in Laz. IKECí XV.87-103.
HOLISKY, DEE A.  1991. Laz. In: The Indigenous Languages of the Caucasus. Caravan Books, Delmar, New York. V.I.  p.p. 395-472
 
 

Back

I

IMNADZE, N. (Imnaªe) 1967. megruli vokíalizmi. metíqívelebis sintezisa da stíatíistíikíis sakíitxebi, Tb, pp. 47-84.
IMNADZE, N. (Imnaªe) 1969. megruli kíonsonantíizmi. spíirantíebi. metíqívelebis analizis sakíitxebi, pp. 69-82.
IMNADZE, N. (Imnaªe) 1970. aprikíatíebi megrulßi. ekspíerimentíuli gamokívleva. enatmecnierebis instíitíutíis aspíirantíta da axalgazrda mecnier-mußakíta samecniero kíonperencia, Tb., pp. 9-10.
IMNADZE, N. (Imnaªe) 1971. megrulis bgeriti ßedgeniloba (ekspíerimentíuli gamokívleva).
IMNADZE, N. (Imnaªe) 1973. tanxmovanta kíompíleksebis sakíitxisatvis megrulßi. metíqívelebis analizis sakíitxebi. IV, Tb. pp. 3-13.
IMNADZE, N. (Imnaªe) 1974. megrulis tanxmovanta kílasipikíaciisatvis. metíqívelebis analizis sakíitxebi, V. pp.62-84.
IMNADZE, N. (Imnaªe) 1981. zanuri enis megruli dialektíis bgeriti ßedgeniloba[The sound structure of the Megrelian dialect of the Zan language]. Tbilisi. mecniereba.
IMNAISHVILI, D. (Imnaißvili) 1950. mtíkíicebiti nacíilakíebi kartvelur enebßi (kistíur enata gi, q da gw nacíilakíebtan ßepíirispíirebit). smam, 9, XI, No6, Tb., pp. 399-415.
IMNAISHVILI, IVANE. (Imnaißvili) 1950. etíimologiuri ªiebani [®vaçíiçía(i) <®uaçíiçía<m®uarçíiçí< mqíuar (ªv.kart.)+çíiçía/çíiçíe (megr.)]. TSU ªveli kartuli enis katedris ßromebi, 27, pp.20-27.
IMNAISHVILI, G. (Imnaißvili) 1996. besarion µorbenaªe da kartveluri enis dialektíebi. besarion µorbenaªis sazogadoebis III samecniero sesia.
IMNAISHVILI, G. (Imnaißvili) 1997. píropesori kíarpíez  dondua da kartveluri enebi. besarion µorbenaªis sazogadoebis IV samecniero kíonperenciis masalebi. "kartuli ena", Tb., pp. 20-21.
IMNAISHVILI, G. (Imnaißvili) 1997. píropesori kíarpíez  dondua kartvelur enata sintíaksis zogierti sakíitxis ßesaxeb. 56-e samecniero sesia, 4-7 noemberi, pp. 14-15.

J
 
 

Back

K

KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1950. sxvata sitíqívis nacíilakíebi kartulsa da zanurßi (megrul-çíanurßi), studentíta samecniero ßromebis kírebuli. pp. 242-257.
KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1968. disimilacia kartvelur enebßi, tbilisis saxelmcíipo ped.inst. píropesor-mascíavlebelta XXXIII samecniero sesia, tezisebi, Tb., pp. 100-101.
KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1969. ergatíivis erti ucnobi punkciisatvis zanurßi [On an unfamiliar function of the ergative in Zan). SMAM, 53, No3, pp 505-508.
KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1969. aprikíatíizacia kartvelur enebßi. - tbilisis saxelmcíipo píed. instíitíutíis samecniero sesia, tezisebi.
KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1969. ponetíikíuri movlenebi kartvelur enebßi (xmovanta çanacvleba) [dialektíebßi].- tbilisis saxelmcíipo píedinstíitíutíis  ßromebi, 22, Tb. pp. 199-206.
KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1974. ponetíikíuri pírocesebis mimdinareobis modelirebis sakíitxisatvis kartvelur enebßi.- macne (enisa da litíeratíuris seria), No4, pp. 127-131.
KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1975. bgerata asimilaciur-disimilaciuri cvlilebis xarisxis gansaz®vrisatvis kartvelur enebßi. SMAM, No 1, pp. 221-224.
KACHARAVA, G. (Kíaçíarava) 1975. asimilaciur-disimilaciuri gardasaxvis taviseburebisatvis kartvelur enebßi [tíabulebiturt]. - sak. ssr. pedinstíitíutíis ßromebi, píedagogikía - psikologia seria, Tb. II, pp. 255-273.
KAKABADZE, S. (Kíakíabaªe). 1914.  apxazetis sakíatalikíoso glexebis davtari. Tbilisi.
KAKHADZE, OTIA (Kíaxaªe), 1981. xmovanta asimilaciis zogierti sakíitxis taobaze kartvelur enebßi, IKíE, VIII, Tb., pp 16-65.
KAKHADZE, OTIA (Kíaxaªe), 1983. leksikíuri zanizmebi kvemo imeruißi, IKíE XXVI.
KAKHADZE, OTIA (Kíaxaªe), 1987. leksikíuri zanizmebisatvis imerulßi, IKíE, XXVII, pp. 165-170.
KAKHADZE, OTIA (Kíaxaªe), 1996. micíatmokmedebis zogi tíerminis ßesaxeb kartvelur enebßi, KS, III
KALDANI, G. 1971. kartvelur enata didi moçíirnaxule (varlam topurias dabadebis 70 cílistavis gamo), ÷urnali  "kartuli ena da litíeratíura skíolaßi", No1, pp. 63-66.
KALDANI, G. 1980. -el/-av  supiksis sakíitxisatvis kartvelur gvar-saxelebßi, IKíE XXII, pp. 67-73.
KALDANI, G. 1981. cíarmomavlobis -ar supiksisatvis kartvelur enebßi, KESS, V, Tb.
KADZHAIA, O. (Kaµaia) 1999. kíilos kíatíegoria megrulßi. sulxan saba orbelianis saxelobis tbilisis píedagogiuri universitíetíi. píropesor-mascíavlebelta samecniero sesiis masalebi, 63, Tb.
KERKADZE, I. (Kerkaªe) 1970. cíqílis cxovelebis a®mnißvneli leksikía ªvel kartulßi (sxva kartvelur enebis monacemta gatvaliscíinebit) sak. ssr. mecn. akíad. enatmecnierebis instíitíutíis  axalgazrda mecnier mußakíta ßromebis kírebuli, Tb., pp. 48-52.
KERKADZE, I. (Kerkaªe) 1971. cxovelebis a®mnißvneli leksikía ªvel kartulßi (sxva kartveluri enebis monacemebis gatvaliscíinebit). Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
KERKADZE, I. (Kerkaªe) 1999. zanur-kartuli leksikíuri urtiertobani. 58-e samecniero sesiis masalebi, 27-29 dekíemberi, gamomcemloba "kartuli ena", Tb., p. 51.
KIRIA, CH. 1988. -u, -om daboloeba megrul kíauzatíiur zmnebßi. enatmecnierebis instíitíutíis moxsenebata tezisebi.
KIRIA, CH. 1993. mqíopadis cíarmoebis pírincipíisatvis çíanurßi, TSU° 19.
KIRIA, CH. 1999. arakíanonikíuri tanxmovant kíompíleksebis supíeracia erti rigis pormebtan lazurßi. sauniversitíetío ªiebani, VIII.
KIRIA, CH. 2000. temis nißanta cíarmomavlobis sakíitxi megrulßi. sauniversitíetío ªiebani, X.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1955. ori tandebulis  genezisisatvis megrulßi, TSU studentíta XVII samecniero kíonperencia, Tb., 140-142.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1961. erti tandebulis genezisisatvis megrulßi [about the origin of the one preverb in Megrelian]. KESS, II.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1968a. masalebi lazuri zepíirsitíqívierebisatvis [Laz  folklore material]. SSR MAG, 132-178.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1968a. saxeluri ßesitíqíveba megrul-lazurßi [Nominal concordance in Megrelian-Laz], macne, 147-166.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1968b. micemiti brunvis nißani zmnur pormastan lazurßi [Dative case endings on verbal forms in Laz], moambe, 867-872.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1971. tancíqíobiti saxeluri µgupi megrul-lazurßi [Coordination of nominal groups in Mingrelian-Laz]. macne, 143-154.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1972. lazuri tíekstíebi [Laz texts], Tbilisi.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1979. ramdenime saerto kartveluri puªistvis kartulsa da megrul-lazurßi; açíaruli dialektíis dargobrivi leksikía, II, tb., pp63-84.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1990. zanuri cíkív bgeratßesatíqívisobisatvis. etíimologiuri ªiebani, Tb., pp. 39-42.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1993. lazuri tíekstíebi,  [ Laz  texts] II. Mecniereba, Tbilisi. (in  Georgian).
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1996. erti tíipiíis ßesitíqívebis ori variantíisatvis kartul-zanurßi, KS, III.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1996. megrulis ni (<ªini) "rom" kíavßiris genezisisatvis, KESS, VI, pp.79-83.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1997. xmovanta pírogresiuli asimilacia da zogi zmniscíinis ßedgeniloba dasavlur lazurßi. KS, IV, pp. 60-61.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1997. picis nacíilakíebi megrulßi. etíimologiuri ªiebani. VI, pp. 110-118.
KARTOZIA, GURAM (Kíartíozia). 1999. xmovanta magari ßemartva lazurßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 90-91.
KIKVIDZE, M. (Kíikíviªe) 2001. saerto-kartveluri leksikíisatvis samxrul kíiloebßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, gamomcemloba  "kartuli ena", pp. 50-58.
KIKVIDZE, Z., PACHULIA, L. (Kíikíviªe, Paçulia) 2001. kartuli brªan- zanuri zoµ: stíruktíura, semantíikía da píragmatíikía. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. v. topurias dabadebis 100 cílistavs, gamomcemloba "kartuli ena", pp. 58-59.
KILANAVA, BEZHAN. 1998. 900 megruli sitíqíva.
KIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1911. Dopolnitelínye svedenija o çanskom jazyke [Additional information about Chan]. S-Petersburg (in Russian)
KIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1914. Grammatika mingrelskago (iverskago) yazyka s xrestomatieju i slovarem [The Grammar of Mingrelian (Iver) Language with reader and dictionary]. S-Petersburg (in Russian).
KIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1917. asimilaciisa da disimilaciis cíesi kartulsa da megrulßi. tpilisis universitíetíis moambe, No1., pp. 1-8.
KIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1937. çíanetßi mogzauroba. ENIMKíM,  I, Tb.
KIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1939. çíanuri tíekstíebi. Tb.
KIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1941. saangarißo moxseneba çíanetßi saenatmecniero mivlinebisa 1917 cílis zapxuls, ENIMKíM, No1
Kartuli xalxuri sitíqíviereba. megruli tíekstíebi [Georgian folkpoetry. Megrelian texts], II.  Tbilisi University Press, 1991.
KIZIRIA, ANTON (Kíiziria)  1967. Zanskij jazyk [The Zan language]. Jazyki narodov SSSR. t. 4,  Moskva: Nauka. 62-76.
KIZIRIA, NANA (Kíiziria)  1970. çíanuris bgeriti ßedgeniloba (ekspíerimentíuli gamokívleva) [the sound composition in Laz] (experimental research). Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
KIZIRIA, ANTON (Kíiziria)  1978. vitarebis garemoebis gamoxatívis saßvalebani kartvelur enebßi, IKíE XX, pp. 37-59.
KIZIRIA, ANTON (Kíiziria)  1979. kvemdebaris brunvata mimarteba kartvelur enebßi. kírebuli: arn. çikobavas.
KIZIRIA, NANA (Kíiziria) 1980. tanxmovanta cíqívilebi çíanurßi [Consonant pairs in the Laz]. IKíE XXII. 198-206.
KIZIRIA, ANTON (Kíiziria)  1982. martíivi cíinadadebis ßedgeniloba kartvelur enebßi [The structure of the simple sentence in the Kartvelian languages]. Tbilisi: Mecniereba.
KLIMOV, G.A. 1964. Etimologiçeskij  slovarí kartvelískix yazykov [Etymological dictionary of the Kartvelian languages], M.
KLIMOV, GEORGIJ . 1967. K ergativnoj  konstrukcii predlo÷enija v zanskom jazyke [On the ergative construction in Zan]. In Zhirmunskij 1967:149-155
KLIMOV, G.A. 1976. Anomalii ergativnosti v lazskom (çanskom) yazyke. M.
KLIMOV, G.A. arealuri kíomentari zogierti kartvelur ricxvit saxeltan dakíavßirebit. TSU° 174.
KLIMOV, G. A. 1990a. Megrel'skij jazyk [Mingrelian]. Lingvistiçeskij slovar'. Moskva: Sovetskaja ènciklopedija. 289-290.
KLIMOV, G.A. 1990b. Lazskij jazyk [Laz]. Lingvistiçeskij  slovar'. Moskva: Sovetskaja ènciklopedija. p. 251.
KLUGE, THEODOR. 1916. Beiträge zur Mingrelischen Grammatik. Berlin-Stuttgart-Leipzig: Verlag von W. Kohlhammer.
KOBALAVA, I.  1979. Megruli sitqívacíarmoebidan [On the word formation in Mingrelian]. IKíE, XXI.107-114.
KOBALAVA, I.  1986. ªirta ponemuri stíruktíurisatvis megrulßi. IKíE, XXV, pp.190-201.
KOBALAVA, I.  2001. kíavßirebiti kíilo megrulßi [The subjunctive mood in Megrelian]. enatmecnierebis sakíitxebi. 4 (12), pp. 111-143.
KUTELIA, N. 1969. A da B sistíemis harmoniuli µgupebi megrul-çíanurßi.  [Harmonic clusters of types A and B in Megrelo-Laz] TSU kírebuli giorgi axvledians, pp. 86-95.
KUTELIA, N. 1972. tanxmovantkíompíleksebi lazurßi "macne" (enisa da litíeratíuris  seria), No2.
KUTELIA, N. 1984. maxvilis ponologiuri ®irebulebisatvis lazurßi. saentamecniero kíreb uli,  I, pp. 227-230.
KUTELIA, N. 1986. harmoniul kíompíleksta sistíema lazurßi. addl. V, pp. 41.64.
KUTELIA, N. 1986. arakíanoniuri µgupis supíeraciisatvis lazurßi. macne (enisa da litíeratíuris seria), No3.
KUTELIA, N. 1986. kíonsonantíta nazaluri µgupebi lazurßi, TSU° 267. enatmecniereba 10.
KUTELIA, N. 1998. arnold çikobava lazebisa da lazuris adgilis ßesaxeb kartvelur samqíaroßi. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 93-95.
KUTELIA, N. 1999. ponetíikíuri evolucia da ponotíaktíikía. KS, pp. 162-164.
KURDADZE, R. (Kurdaªe) 1996. a.harisi kartuli da kartveluri ablautíis ßesaxeb. besarion µorbenaªis sazogadoebis III samecniero sesia.
KURDIANI, M. 1984. masalebi kartvelur enata versipikíaciis genezisisatvis. kíreb. çíaßnikíi (kartuli lekstmcodneobis sakíitxebi),TSU gamomcemloba, pp. 18-43.
KURDIANI, M. 1994. sanmisis akaduri saxelcíodeba da kartveluri enebi. besarion µorbenaªis sazogadoebis I samecniero sesia.
KURDIANI, M. 1996. saerto-kartveluri enis diperenciaciis tanamimdevrobis píroblema, kartveluri memkívidroeba,  1, p. 253.
KURDIANI, M., SHENGELIA, V. (Kurdiani, °engelia) 1998. akíademikíosi arnold çikobava - a®cíeriti da ßedarebiti kartveluri enatmecnierebis gamorçeuli cíarmomadgeneli. arnold çikobavas sakíitxavebi, IX, 14-17 apírili, pp. 37-38.
 KURDIANI, M. 1998. saerto naxur-da®estínuri *a ponemis ßesatíqívisobani saerto kartvelurßi. arn. çikobavas saxelobis enatmecnirebis instíitíutíis 57-e samecniero sesiis masalebi, pp. 59-60.
KURDIANI, M. 1999. saerto-kartveluri sazogadoebis socialuri stíruktíuris píroblemisatvis. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 165-168.
KURDIANI, M. 1999. svanta da megrelta kartuli metíqívelebis sakíutriv lingvistíuri stíatíusis ßesaxeb. XIX respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. Axalcixe, pp. 79-80.
KVEZERELI-KOPADZE, M. (Kívezereli-Kíopíaªe) 1984. ricxviti saxelisa da ricxvis gramatíikíuli kíatíegoriis urtiertmimartebisatvis kartvelur enebßi. TSU°, X.
KVEZERELI-KOPADZE, M. (Kívezereli-Kíopíaªe) 1985. saerto kartveluri ricxviti saxelebi.TSU°, XI.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1970. ocindale, ocíindale ["ocintíale"] etíimologiisatvis.- gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), No14.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1971. lakíada [tíopíonimikía] - gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 7 ianvari.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1972. xabumis soplis etíimologiidan. - gaz."napíercíkíali" (çxorocíqíu), 24 oktíomberi.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1972. tíopíonim "çíola"-s etíimologiis sakíitxi [gamoxmaureba g. ßengelias cíerilze "çíola" (gaz. "napíercíkíali"), 17 ianvari.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1972. napiçxu (omartíe) [çxorocíqíus raionis tíopíonimikíidan), 8 apírili.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1972. nakíini [tíopíonimikía] - gaz. "napíercíkíali", 8 tebervali.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1972. taia [soplis tíopíonimikía]. - gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 31 martíi.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1972. zumi [soplis saxelis etíimologia] - gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 18 noemberi.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1974. lesiçíine |soplis etíimologiidan] - gaz."napíercíkíali" (çxorocíqíu), 3 agvistío.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1974. lecíurcíume [soplis etíimologiidan]. - gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 24 oktíomberi.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1974. oçxomuri [etíimologiisatvis]- gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 16 ivlisi.
KVIRTIA, M. (Kívirtíia) 1977. çveni kíutxis hidronimebi, çíancíqíali [tíopíonimikíis kíutxe] - gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 27 ianvari.
 
 

Back

KH
 

KHOCHOLAVA, N. (Xoçíolava). 1996. mcenareta saxeldebisatvis kartvelur enebßi. KESS, VI, pp. 202-205.
KHOCHOLAVA, N. (Xoçíolava). 1997. mcenareta saxeldebis principíebi kartvelur enebßi, folkíloruli da etnograpiuli masalebis mixedvit. KS IV, pp. 119-120.
KHOCHOLAVA, N. (Xoçíolava). 1998. mcenareta saxeldebisatvis kartvelur enebßi. KS, V. simpoziumis masalebi, p. 86.
KHOCHOLAVA, N. (Xoçíolava). 1988. mcenareta saxeldebis principíebi kartvelur enebßi. aspíirantíta da axalgazrda mecnier mußakíta samecniero kíonperencia, 27-30 ivnisi. tezisebi, pp. 30-31.
KHOCHOLAVA, N. (Xoçíolava). 1999. zanizmebi mcenareta saxelcíodebebßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 203-204.
KHUBUA, MAKAR (Xubua) 1937. megruli tíekstíebi [Mingrelian texts]. Tbilisi: sakartvelos ssr mecnierebata akíademiis gamomcemloba.
KHUBUA, MAKAR (Xubua). 1942. uarqíopiti nacíilakíi va megrulßi, SMAM, III, N7.
KHUBUA, MAKAR (Xubua). 1991. kartveluri memkívidreoba. etíimologiuri ªiebani, Tb.
 
 

Back

L
 

LAMBERTI, DON ARCHANJELO. 1991. don arkanµelo lambertíi. samegrelos a®cíera. itíaliuridan targmna al. çíqíoniam, Tb.
LEMONDZHAVA, NAPOLEON (Lemonµava) 1970. erti geograpiuli saxelis etíimologiisatvis [ocintíale].-gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 1 oktíomberi.
LEMONDZHAVA, NAPOLEON (Lemonµava) 1996. ßercíqímuli cíinadadebis erti taviseburebisatvis zanurßi kartultan mimartebit. kartveluri memkívidreoba, p. 155.
LEMONDZHAVA, NAPOLEON (Lemonµava) 1996. sitíqívis gameoreba zanuri enis ßercíqmul cíinadadebaßi. KESS, VI, pp. 91-95.
LOLADZE, N.(Lolaªe) 1995. stíatíikíur zmnata pormobrivi da semantíikíuri kílasipikíaciisatvis kartvelur enebßi.[On  formative and semantic classification of the statical verbs in the Kartvelian languages]. Synopsis of Thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology, Tbilisi. .
LOLADZE, N.(Lolaªe) 1995. mdgomareobis semantíikíis namqío drois cíarmoebisatvis kartvelur enebßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis II samecniero kíonperencia. mußaobis gegma da moxsenebata tezisebi, p. 40.
LOLADZE, N.(Lolaªe) 1996. zmnis gvaris samcíevra sistíemis stíruktíturuli modelebi kartvelur enebßi. KESS, VI, pp. 96-100.
LOMAIA, SH. 1999. zogi  rtuli ßedgenilobis zmnisartis cíarmomavlobisatvis megrulßi. KS, VI, simpíoziumis masalebi, p.108.
LOMAIA, M. 1997. okío(n) "unda" zmnis ßemcveli hipíotíaksuri kíonstírukcia megrulßi, Tb. ivane µavaxißvilis saxelobis tbilisis universitíetíis pilologiuri pakíultíetíis axalgazrda mecnierta ßromebi. eª®vneba akíad. akíakíi  ßaniªis dabadebis 110 cílistavs, TSU gamomcemloba, pp. 17-22.
LOMAIA, SH. 1999. ori zmnisartis ßesaxeb megrulßi. 58-e samecniero sesiis masalebi. 27-29 dekíemberi, p. 37.
LOMAIA, SH. 2000. zmnisartuli mnißvnelobis gadmocemisatvis megrulßi. 59-samecniero sesiis masalebi, 12-15 dekíemberi, p. 33.
LOMAIA, SH. 2001. zmnisarti kíompíositíebi megrulßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. v. topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi, 26-27 oktíomberi, gamomcemloba "kartuli ena", pp. 63-65.
LOMIA, M.  1996. erti tíipíis kíitxviti hipíotíaksuri kíonstírukcia megrulßi. saentamecniero ªiebani, V.
LOMIA, M. 1996. modalurzmniani hipíotíaksuri kíonstírukcia megrulßi, besarion µorbenaªis sazogadoebis III samecniero sesia.
LOMOURI, N. 1971. "kíolxidis" da "kíolxebisô" gagebisatvis. universitíetíis ßromebi (138). humanitíaruli mecniereba.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1969. saxelta brunebis taviseburebani megrulßi kartultan ßedarebit. macne, No1, Tbilisi.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1971. danißnulebiti brunvis ßesaxeb megrulßi. [On the Destinative case in Megrelian]. ilia çíavçíavaªis saxelobis ucxo enata saxelmcíipo píedagogiuri instíitíutíis stíudentíta XXII samecniero kíonperenciis  moxsenebata tezisebi, Tbilisi.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1972. micemiti brunvis morpemisatvis megrulßi. macne (enisa da litíeratíuris seria), No1, Tb.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1973. daßorebiti brunvisatvis megrulßi [On the Ablative case in Megrelian]. macne, No4, Tb.pp. 116-122.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1976. empatíikíuri xmovnebi [Emphatic vowels], macne 3, pp. 131-141.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1976. vitarebiti brunva megrulßi [Adverbial case in Megrelian], TSU° 174.
LOMTADZE, AMIRAN(Lomtaªe). 1986. -ß spíirantíis aprikíatíizacia kartvelur enebßi, TSU° 267, enatmecniereba, 10.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1987. brunebis taviseburebata istíoriisatvis megrulßi [On the history of the peculiarity of the declension in Megrelian], Tbilisi
LOMTADZE, L., PUTKARADZE, T. (Lomtaªe, Putíkíaraªe). 1996. meputíkíreobis leksikía kartvelur enebßi (putíkíari, putíi, puçíi, pitíi, piçíi, piçía, nukíi|biªvi), kartveluri memkívidreoba, p. 167.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1997. dezaprikíatíizacia (spíirantíizacia) kartvelur enebßi: c > s [On the desaffricatisation (spirantisation) in the Kartvelian languages: c >s], kírebuli: giorgi rogavas, pp.116-123.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1998. dezaprikíatíizacia (spíirantíizacia) kartvelur enebßi: cí > s, KESS, pp. 171-179.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1998. dezaprikíatíizacia (spíirantíizacia) kartvelur enebßi: µ > ÷ [On the desaffricatisation (spirantisation) in the Kartvelian languages: µ>÷], arn. çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 58-59.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 1999. Phonetic modifications of spirants and affricates in the Kartvelian Languages. The Academy of Sciences of Georgia. Arn.Chikobava Institute of Linguistics. Synopsis of Thesis of the work presented to earn the degree of the Doctor of Philology, Tbilisi.
LOMTADZE, AMIRAN (Lomtaªe). 2001. sibilantíta kíanonzomieri ßesatíqívisobani kartvelur enebßi. ßesatíqívis kíompíonentíebis ukíana enismieri anu velaruli elementíebis ßesaxeb. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi.eª®vneba akíad. v. topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi 26-27 oktíomberi, gamomcemloba " kartuli ena".
LOMTADZE, ELIZBAR (Lomtaªe). 1954. msaz®vrel-saz®vrulis urtiertoba megrulßi [The modifier-modified relationship in Megrelian]. IKíE, VI. pp. 207-240 .
LOMTADZE, ELIZBAR (Lomtaªe). 1996. megrul gvar-saxelta istíoriis erti purceli, KS, III.
LOMTADZE, ELIZBAR (Lomtaªe). 1996. kartveluri enebis sitíqívatmaxvilis ßescíavlis istíoriisatvis, KESS VI, pp. 106-121.
LOMTADZE, L. (Lomtaªe) 1997. meputíkíreobis zogi tíerminis semantíikíuri modelisatvis (kartvelur enata dialektíebis monacemta analizi), KS, IV, p.70.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1946.  -k supiksisatvis megrul zmnebßi  [On the suffix  -k in Megrelian verbs]. IKíE, I, pp. 131-140 .
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1952. Kartvelískie yazyki i ix znaçenie dlya nauçnoy istorii iberijsko-kavkazskix yazykov. enatmecnierebis instíitíutíis III samecniero sesia, Tb., 24-26 ivnisi, tezisebi, pp. 26-29. (in Russian).
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1959. ®//r -s monacvleobisatvis kartvelur enebßi. IKíE, XI, pp. 71-76.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1961. saurtierto kíatíegoriis istíoriis sakíitxisatvis kartvelur enebßi: I zmnis saurtierto kíatíegoria zanurßi [On the question of the reciprocal category in the Kartvelian languages: I. The reciprocal category of the verb in Zan]. KESS, II, pp. 211-220.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1962.  cíinaenismier sonantíta uªvelesi sistíemisatvis kartvelur enebßi, SMAM 29, N2, tb.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1962 "erti" ricxviti saxelis istíoriisatvis kartvelursa da apxazur-adi®ur enebßi, IKíE,  XII, pp. 69-79.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1963. Kartuli akvs zmna megrulßi [The Georgian verb akvs in Megrelian], KESS 2, pp. 211-220.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1964. xßul labilur kíompíleksta ßercíqímad mi®ebuli b, p, pí kartvelur enebßi, IKíE  XIV, pp. 101-108.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1966. xelisa da pexis a®mnißvneli puªeebis uªvelesi saxelebisatvis apxazur-adi®ur enebßi da zogi kartveluri puªis analizis sakíitxi, IKíE XI, pp. 150-160.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1968. labializaciis sakíitxisatvis kartvelur enebßi, IKíE XVI, pp. 69-73.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1972. micemiti brunvis morpemisatvis megrulßi [s-s aprikíatíizaciastan dakíavßirebit exeba gurul-açíarulsac]. macne (enisa da litíeratíuris seria), No1, pp. 112-116.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1973. kartuli "akvs" zmna megrulßi [The verb "have" in Megrelian], KESS III.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1974. ubixur enaßi kartvelur enatagan ßesuli leksikíuri masalis sakíitxisatvis, IKíE XIX, pp. 93-98.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1976. kcevis kíatíegoria kartvelursa da apxazur-adi®ur enebßi, IKíE  III.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1984.  kíompílekstagan momdinare bilabialuri xßulebi kartvelur enebßi  [bilabial Occlusives proceeded from complex in Kartvelian languages  ].Tbilisi (in Georgian).
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1986. ß spíirantíis aprikíatíizacia kartvelur enebßi (sinkronuli analizi) [kartuli enis dialektíebßi].- TSU°, 267, enatmecniereba, 10, Tb, pp. 188-212.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1990. "mocíoneba-siqívarulis" gamomxatível zmnata amosavali semantíikíisatvis kartvelursa da apxazur-adi®ur enebßi. etíimologiuri ªiebani, pp. 43-54.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1996. sonantíta mezoblad xßulta gamkívetreba (daqírueba) kartvelur enebßi [On the Transformation of Occlusives into Glottocclusives (devoicing) in the Vicinity of Sonants in the Kartvelian Languages ], Tbilisi University Press  (in Georgian).
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1996. kartul-çíanuri zopíva-s cíarmomavlobis sakíitxi. saenatmecniero ªiebani, V.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1997. qíopna-arqíopnisa da kona-qíolis gamomxatível zmnata ªireul nairsaxeobebis cíarmomavloba kartvelur enebßi da mati saerto amosavaltan abazur-apxazur monacemata kíavßiri. KS, IV, pp. 72-75.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1999. ®aiªgas gagebisatvis, XIX samecniero sesia, Axalcixe.
LOMTATIDZE, KETEVAN (Lomtatiªe). 1999. apxazursa da kartvelur enebßi arsebuli zogi saerto puªis nasesxobis mimartulebisatvis. arn. çikobavas sakíitxavebi, X, 13-16 apírili, pp. 25-28.
LORTKIPANIDZE, O. (Lortkipaniªe) 1971. masalebi ªv.cí.V saukíunis kíolxetis mxatívruli kíultíuris istíoriisatvis (axali arkeologiuri a®moçenebis mixedvit), TSU°, 1 (138), humanitíaruli mecniereba.
LORTKIPANIDZE, O. (Lortkipaniªe) 1998. kíolxta etnokíultíuruli istíoriis sakíitxebi. arn. çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 61-62.
 
 

Back

M

MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1953. zmnis ªiritadi morpologiuri kíatíegoriebi kartvelur enebßi [The basic morphological category of the verb in the Kartvelian languages].
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1955. Vaclav Polak. Contribution a la grammaire historique des langues Kartveliennes: Archiv Orientalni XXIII- 1955, 1-2, Praha.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1958. xmovanta ßesatíqívisobis istíoriidan kartvelur enebßi. ßromebi, t.69.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1959. "unißno vnebiti" kartvelur enebßi [The "markerless passive" in the Kartvelian languages] KESS, 1. tb. pp. 101-129.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1965. saerto kartveluri kíonsonantíuri sistíema [The common Kartvelian consonant system]. Tb.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1966. substíratíis sakíitxisatvis dasavlur-kartvelur (zanur-svanuri) enobriv arealßi [On the substratum in the West-Kartvelian (Zan-Svan) linguistic area], IKíE XV, tb. pp. 152-171.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1969. kartvelur enata diakronuli ponologiis sakíitxi [The question of the diacronic phonology in the Kartvelian languages], TSU kírebuli: giorgi axvledians, p. 156.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1973. vnebitis supiksuri tíipíis genezisis sakíixi kartvelur enebßi [On the question of the genesis of suffixal passive in the Kartvelian languages]. macne. enisa da litíeratíuris seria, No1, Tb., p. 107.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1974. aspíektíis kíatíegoria kartvelur enebßi [The category of aspect in the Kartvelian languages], KESS, 4, pp. 118-141.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1980. namqío usruli svanurßi da misi adgili kartvelur enata u®vlilebis sistíemaßi, IKíE  XXII, pp. 207-217.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1986. zmnis atematíur puªeta mnißvnelobisatvis kartvelur enebßi. IKíE  XXV, pp. 39-50.
MACHAVARIANI, GIVI (Maçíavariani). 1988. kíauzatíivis kíatíegoria kartvelur enebßi [The causative category in the Kartvelian languages]. IKíE, XXVII. pp. 62-106.
MAMISASHVILI, N., GERSAMIA, R.(Mamisashvili, Gersamia) 2001. ponematíikíuri kíavßirebisatvis kartvelur leksikíaßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad.varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi 26-27 oktíomberi, gamomcemloba kartuli ena, pp. 69-70
MARGVELASHVILI, MAGULI (Margvelaßvili). 1980. mqíopadis cíarmoebisatvis megrulßi [On the derivation of the future in Megrelian]. TSU, ªveli kartuli enis kíatedris ßromebi, 23. Tb. pp. 163-168.
MARGVELASHVILI, MAGULI (Margvelaßvili). 1982. monacvle zmnebi megrulßi [Suppletive verbs in Megrelian], macne 3, pp. 88-100.
MARGVELASHVILI, MAGULI (Margvelaßvili). 1983. Obrazovanie rjadov (skriv) v megrelískom [the formation of screeves in Megrelian]. Synopsis of Thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology. Tbilisi (in Russian).
MARGVELASHVILI, MAGULI (Margvelaßvili). 1984. mokmedebiti gvaris zmnata II seriis mcíkírivebis cíarmoeba megrulßi [On the formation of the II screeves of the active voices verbs]. TSU ªveli kart.enis kíatedris ßromebi, 25, Tb. pp.124-137.
MARGVELASHVILI, MAGULI (Margvelaßvili). 1985. acímqíos mcíkírivis cíarmoebastan dakíavßirebuli zogi sakíitxi megrulßi, TSU° , XI, Tb., pp. 154-161.
MARGVELASHVILI, MAGULI (Margvelaßvili). 1988. acímqíos puªis sakíitxi megrulßi [The question of the present stem in Megrelian], TSU ªveli kartuli enis katedris ßromebi, 27. Tb. pp. 189-198.
MARGVELASHVILI, MAGULI (Margvelaßvili). 2000. meotxe seriis mcíkírivta  cíarmoeba megrulßi. enatmecnierebis sakíitxebi, 2, Tb.
MARGIANI, L. 1986. píetítre çíaraias kartul-megruli da megrul-kartuli ßedarebiti leksikíoni. TSU°, XII.
MARR, NIKOLAJ. 1904. Iz  poezdki v Tureckij  Lazistan. S.P.
MARR, NIKOLAJ. 1910. Grammatika çanskago (lazskago) jazyka s xrestomatieju i slovarem [Grammar of Chan (Laz) with reader and wordlist]. Sankt Petersburg.
MARR, NIKOLAJ. 1910. Iz poezdki v Tureckij Lazistan. IIAN,  N7, S.P.
MARTIROSOVI, A. 1959. çemda, ßenda...tíipíis nacvalsaxelta cíarmoeba da punkciebi kartvelur enebßi. IKíE, XI, pp. 107-128.
MARTIROSOVI, A. 1964. ukíukcevit-kíutvnilebiti nacvalsaxelebi kartvelur enebßi, IKíE, XIV, pp. 109-123.
MARTIROSOVI, A. 1964. nacvalsaxeli kartvelur enebßi (istíoriul-ßedarebiti analizi) [Pronouns in the Kartvelian languages] (historical-comparativ analysis) ]. The Academy of Sciences of Georgia. Arn.Chikobava Institute of Linguistics. Synopsis of Thesis of the work presented to earn the degree of the Doctor of Philology, Tbilisi.
MARTIROSOVI, A. 1973. kíutvnilebiti nacvalsaxeli msaz®vrelad kartvelur enebßi [The possesive pronoun as modifier in the Kartvelian languages], IKíE, XVIII, Tb. pp. 178-190.
MAGHRADZE, V. (Ma®raªe) 1999. kartvelur tíopíonimta cíarmoebis zogi sakíitxi. XIX dialektíologiuri samecniero sesia. Axalcixe. pp. 45-46.
eria, N 1, tb., p. 107.
MAKALATIA, S. (Makíalatia). 1941. samegrelos istoria da etnograpia [The history and ethnography of Megrelia]. Tbilisi.
MEGRELIDZE, IOSIF (Megreliªe). 1938. Lazskij  i megrelískij  sloi v gurijskom. [Laz  and Megrel stratum in Gurian Dialect] Academy of Scinces of the USSR, Moscow (in Russian)
MELIKISHVILI, I. (Melikißvili). 1975. e > i pírocesi zanur dialektíebßi da xmovanta ßesatíqívisobis erti dar®veva kartvelur enebßi.- macne (enisa da litíeratíuris seria), No4, pp. 122-128.
MELIKISHVILI, I. (Melikißvili). 1979. marcvlis agebis zogadi pírincipíi da xßulta ganacíileba CVC  tíipíis ªirebßi saerto kartvelursa da saerto indoevropíulßi. macne. enisa da litíeratíuris seria.  No4.
MEMISHISHI, O. (Memißißi) 1988. kartuli ßvind//ßind puªis zanuri ßesatíqívisi. etíimologiuri ªiebani, pp. 90-92.
MEMISHISHI, O. (Memißißi) 1996. damokíidebuli cíinadadebis saxeebi lazurßi. KS, III.
MEMISHISHI, O. (Memißißi) 1997. kartvelur enata leksikíidan. KS, IV, pp. 80-91.
MEMISHISHI, O. (Memißißi) 1999. zanuri leksikíuri pena kartuli enis samxrul dialektíebßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 121-122.
MEMISHISHI, O. (Memißißi) 2001. acímqíos puªis cíarmoebis erti tavisebureba sarpulßi. XXI respí. dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®neba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi, 26-27 oktíomberi, gamomcemloba kartuli ena, Tb., p.75.
mitebi, 1994. megruli z®apírebi da mitebi.
MIKAILOV, K. Neskolíko kartvelskix etimologij. IKíE  XXVII, pp. 108-119.
MIKIASHVILI, O. (Mikiaßvili) 1997. çero//çrdil sitíqívata cíarmomavlobisatvis. kírebuli: giorgi rogavas, Tb.
MIKIASHVILI, O. (Mikiaßvili) 1999. kartulis kíalkíebisatvis megrulßi. XIX respíublikíuri samecniero sesia, masalebi, pp. 58-59.
MGELADZE, V. (Mgelaªe) 1964. lazuri dasaxlebis morpologiis ªiritadi sakíitxebi. batumis samecniero-kívleviti instíitíutíis ßromebi,  III.
 
 

Back

N
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1984. samegreloßi gavrcelebuli zogierti gvaris morpologiuri tavisebureba. gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 15 maisi.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1986. msaz®vrel-saz®vrulis urtiertobis erti taviseburebisatvis kartvelur enebßi, [On the  peculiarity of the modifier-modified relationship in the Kartvelian languages]. TSU°, XII.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1987. msaz®vrel-saz®vrulis sintíaksuri urtiertoba kartvelur enebßi. [ About the modifier-modified syntactic relationship in the Kartvelian languages]. Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1996. zmnizedis pormacvalebadobis sakíitxisatvis zanurßi, besarion µorbenaªis sazogadoebis  III samecniero sesia.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1996. mimartulebiti brunvis zogi sintíaksuri punkciisatvis megrulßi [On the some syntactic function of Allative case in Megrelian]. KS III.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1997. masdari zmnis garemoebad kíolxurßi. [Masdar as verbal adverb in Colxian], kírebuli: giorgi rogavas, pp. 136-141.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1998. zmnisarti adgilis garemoebad megrulßi [The preverb as locativ adverb in Megrelian]. KESS. pp. 217-220.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 1999. micemitis erti sintíaksuri punkciisatvis çíanursa da kartulßi. [On the one syntactic function of Dative case in Megrelo-Laz], KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 129-130.
NACHQEBIA, K. (Naçíqíebia) 2001. adgilis garemoebis gadmocemis zogi sakíitxisatvis megrul-çíanurßi. [On the some question of the adverbial modifier of place in Megrelo-Laz], XXI respíublikíuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, 26-27 oktíomberi, pp.78-80.
NADAREISHVILI, L. (Nadareißvili) 1962. mim®eoba zanurßi [Participles in Zan]. IKíE XIII.177-190.
NADAREISHVILI, L. (Nadareißvili) 1965. nazmnari saxelebi zanurßi. [The verbal nouns in Zan]. Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology.
NADAREISHVILI, L. (Nadareißvili) 1970. masdaris cíarmoebis ßesaxeb çíanurßi [ About the formation of Masdar in  Laz ], IKíE XVII, pp.136-143.
NADAREISHVILI, L. (Nadareißvili) 1978. çíanurßi daculi ªveli kartuli leksikíidan, IKíE XX, Tb. pp. 142-148.
NAKANI, N. 1996. samkíurnalo mcenareta saxelcíodebisatvis kartvelur enebßi (mravalªar®va). kartveluri memkívidreoba, I, p.193.
NAKANI, N. 1997. samkíurnalo mcenareta saxelcíodebisatvis kartvelur enebßi (píiristíerpa), KS IV, pp. 82-83.
NARAKIDZE, C. (Narakíiªe). metevzaoba-naosnobis leksikíidan lazurßi. addl. V, p.81.
NARAKIDZE, C. (Narakíiªe). 1999. zogierti lazuri sagvareulo saxelis cíarmomavlobisatvis. KS, VI simpíoziumis masalebi, p. 129.
NARAKIDZE, C. (Narakíiªe). 2000. lazuri sagvareulo saxelebis genezisis píroblemisatvis, kartveluri memkívidreoba, IV.
NATADZE, N. (Nataªe). 1959. temis nißnebi kartvelur enebßi [Thematic markers in the Kartvelian languages], IKíE XI, pp. 129-149.
NATADZE, N. (Nataªe). 1961. mqíopadisatvis kartvelur enebßi [On the Future tense in the Kartvelian languages]. KESS  2. Tbilisi. 30-52.
NORAKIDZE, N. (Norakíiªe) 1971. zanizmebi samcxis geograpiul saxelebßi, ÷urnali "mnatobi", No4, pp. 137-141.
NOZADZE, L. (Nozaªe). 1974. medioaktíiv zmnata cíarmoebis zogi sakíitxi kartulßi [Some questions of the formation of medioactive verbs in Georgian], IKíE 19, pp. 25-51.
NOZADZE, L. (Nozaªe). 1992. tanxmovantßesatíqívisobis erti ßemtxvevis gamo kartvelur enebßi, IKíE, XXX, pp. 69-69.
NOZADZE, L. (Nozaªe). 1995. saxelobiti brunvis morpemastan dakíavßirebuli zogi sakíitxisatvis kartvelur enebßi. IKíE XXXIII, pp. 44-62.
NOGHAIDELI, N. (No®aideli) 1987. zanizmebi açíaruli dialektíis dargobriv leksikíaßi. - IX respíubl.dialektíologiuri sesia, tezisebi, p. 39.

O

OKUDZHAVA, N. (Okíuµava) 1966. sizmris axsna samegreloßi, KS. III tezisebi.
ONIANI, A. 1962. kartvelur enata bgeratßesatíqívisobis zogi sakíitxi. - SMAM, No1, pp. 219-225.
ONIANI, A. 1978. kartvelur enata istíoriuli morpologiis sakíitxebi (zmnis píiri, ricxvi, inkíluziv-ekskíluzivi), Tb.
ONIANI, A. 1978. kartvelur enata istíoriuli morpologiis sakíitxebi [Questions of the historical morphology of the Kartvelian languages], Tbilisi, ganatleba.
ONIANI, A. 1997. sakartvelo da kartveluri enebi. KS, IV, pp. 85-86.
OSIDZE, E. (Osiªe) 1997. ramdenime saertkartveluri puªis ßesaxeb. kírebuli: giorgi rogavas, pp. 171-176.
OSIDZE, E. (Osiªe) 1997. bgeratßesatíqívisobis dadgenis istíoriidan kartvelur enebßi, KS, IV, pp. 86-88.
OSIDZE, E. (Osiªe) 1998. laringaluri rigis tanxmovnebis ßesaxeb mtis iberiul-kíavkíasiur enebsa da kartvelurßi. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 76-79.
 
 

Back

P
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1967. pazisi - kíolxetis uªvelesi kalaki [saxelis cíarmoßobis istíoriidan] gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 2 dekíemberi.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1972. zugdidis etíimologiisatvis - gaz, "mebrªoli" (zugdidi), 2 dekíemberi.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1973. tíopíonimi "pazisi" - gaz. "axali kíolxeti" (poti), 7 agvistío.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1974. skíuri [etíimologia]. - gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 17 dekíemberi; gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu) 17 apírili.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1975. enguri [mdinaris etíimologia] - gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 30 ianvari.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1976. "çxorocíqíu"s etíimologiisatvis, gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 10 agvistío.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1977. kívlav "caißis" etíimologiaze, gaz. "mebrªoli" (zugdidi) 26 martíi.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1977. isev skíuris ßesaxeb.- gaz. "kíomunizmis droßit" (cíalenµixa), 17 maisi.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1979. tíermin "dadianis" etíimologiisatvis.- gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 24 apírili.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1979. ßoreuli gamoªaxili [pazisis, skíuris, nakalakevis, caißis tíopíonimikíur-etíimologiuri raoba], Tb. 49 p.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1980 . "kíolxi" tu "kíolxetis" saxelcíodebata etíimologiisatvis.- gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 21 oktíomberi; gaz. "axali kíolxeti" (poti), 28 ivlisi.
PACHKORIA, M. (Píaçíkíoria) 1981. kartl-iberiis saxelcíodebata etíimologiisatvis.- gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 8 agvistío.
PACHULIA, L. (Paçulia) 1996. makvemdebarebeli kíavßirebi zanurßi, besarion µorbenaªis sazogadoebis III samecniero sesia.
PACHULIA, L. (Paçulia) 1996. sakíavßirebel saßualebata taviseburebisatvis zanurßi. KESS, VI, pp. 148-149.
PACHULIA, L. (Paçulia) 1997. hipíotíaksuri kíonstírukciis erti sakíitxisatvis zanurßi. giorgi rogavas saiubileo kírebuli, pp. 154-157.
PACHULIA, L. (Paçulia) 1997. kíavßirta da kíorelatíta sistíema zanurßi. KS. - IV masalebi, pp. 97-98.
PACHULIA, L. (Paçulia) 1999. enobrivi tíabu megrulßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 150-151.
PANCHVIDZE, V. 1946. (Pançviªe) morpologiuri  ßexvedrebisatvis udiuri enis kartvelur enebtan, IKíE, t.1, pp. 359-370.
PAGHAVA, M., MGELADZE, N. (Pa®ava, Mgelaªe) 1999. megruli "samoxio" etíimologia da socialuri mnißvneloba. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 149-150.
PEDENI, R. 1968. argonavtíebis nakívalevze. TSU mimomxilveli, 4-5.
PIPIA, D. 1999. megrul-kartuli saleksikíono masalebi, Tbilisi.
PUTKARADZE, T. (Putíkíaraªe) 1987. píalatíizebuli xmovnebi kartvelur enebßi rogorc substíratíuli gavlenis ßedegi. saenatmecniero ªiebani.
PUTKARADZE, T. (Putíkíaraªe) 1988. çíor-(çíol-) ªiris ßemcveli puªeebi kartulsa da naxurßi.- X respíublikíuri dialektíologiuri sesia, tezisebi, Tb., pp.64-65.
PUTKARADZE, T. (Putíkíaraªe) 1997. kartvelur enebßi e.cí."sapexurebrivi" umlautíisa da relatíuri kronologiis zogi sakíitxisatvis. KS, IV masalebi, pp. 98-100.
PUTKARADZE, T. (Putíkíaraªe) 1998. i xmovnis kíumßisatvis erti tíipíis zanur qíalibebßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis VI samecniero sesia.
PUTKARADZE, T., DADIANI, E, NAKANI, N. (Putíkíaraªe, Dadiani, Nakíani) 1998. i da j aloponta mimartebisatvis kartvelur enebßi. KS, V simpíoziumis masalebi, pp. 65-67.
PUTKARADZE, T. (Putíkíaraªe) 1998. saerto-kartveluri a-s repleksebisatvis kartvelur enebßi. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 90-91.
PUTKARADZE, T. (Putíkíaraªe) 2000. xmovantkíompíleksta ßedgenilobisatvis megrulsa da balskvemourßi (kíompíiutíerul monacemta cíinascíari analizi). 59-e samecniero sesiis masalebi, 12-15 dekíemberi, pp. 51-52.
PUTKARADZE, T. (Putíkíaraªe) 2001. kutaisis saxelis istíoriuli variantíebi da kartvelur dialekítíta çamoqíalibebis datari®ebis sakíitxi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs. Batumi, 26-27 oktíomberi, Tb., pp. 100-102.
PLANK, FRANS. 1979 (ed). Ergativity. Towards a Theory of Grammatical Relations. London & N.Y.: Academic Press.
 
 

Back

Q

QIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1911. Dopolnitelínye svedenija o çanskom jazyke [Additional information about Chan]. S-Petersburg (in Russian)
QIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1911. Dopolnitelínye svedenija o çanskom jazyke [Additional information about Chan]. S-Petersburg (in Russian)
QIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1914. Grammatika mingrelskago (iverskago) yazyka s xrestomatieju i slovarem [The Grammar of Mingrelian (Iver) Language with reader and dictionary]. S-Petersburg (in Russian).
QIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1917. asimilaciisa da disimilaciis cíesi kartulsa da megrulßi. TSUM, No1., pp. 1-8.
QIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1937. çíanetßi mogzauroba. ENIMKíM. t. I, Tb.
QIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1939. çíanuri tíekstíebi. Tb.
QIPSHIDZE, IOSIF. (Qíipßiªe). 1941. saangarißo moxseneba çíanetßi saenatmecniero mivlinebisa 1917 cílis zapxuls, ENIMKíM.
 
 

Back

R
RAMISHVILI, A. (Ramißvili) 1999. kíolxuri kíultíuris inpiltíracia ßida kartlßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 135-136.
ROBAKIDZE, M. (Robakiªe) 2001. a®mosavluri leksikía  megrul leksikíonebßi. XXI respíublikíuri dialketíologiuri samecniero  sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, 26-27 oktí. gamomcemloba kartuli ena, pp. 87-88.
ROGAVA, GIORGI. 1941. r ponema megrul-çíanurßi [ The fonem -r in Megrelo-Laz], SMAM, t.X, N2.
ROGAVA, GIORGI. 1941. sitíqívacíarmoebis saerto sapuªvlebisatvis kartvelursa da apxazur-adi®ur enebßi,1 SMAM, II, 5.
ROGAVA, GIORGI. 1941. sitíqívacíarmoebis saerto sapuªvlisatvis kartvelursa da apxazur-adi®ur enebßi. II kutaisis píed. instí.ßromebi, t.II, pp. 471-474.
ROGAVA, GIORGI. 1942. kíutvnilebiti apiksi i kartvelur enata zmnisa da saxelis kíatíegoriebßi (kcevasa da gvarßi), pp.207-212.
ROGAVA, GIORGI. 1942. kíutvnilebiti apiksi i kartvelur enata zmnisa da saxelis kíatíegoriebßi. II SMAM, III, 5. pp. 497-502.
ROGAVA, GIORGI. 1943. zanur ba® (ba®un "kímara") zmnis etíimologia. SMAM, IV, 6.
ROGAVA, GIORGI. 1945. aoristíisa da kíavßirebiti meoris zog apiksta genezisatvis -ev supikstan dakíavßirebit kartulsa da megrulßi. SMAM, VI, 8, pp. 647-655.
ROGAVA, GIORGI. 1946. paringalur xßulta rigisatvis kartvelursa da adi®eur enebßi. IKíE, t.1, pp. 1-17.
ROGAVA, GIORGI. 1947. disimilaciuri dezaprikíatíizaciis erti saxeoba zanurßi, TSU°. XXX, pp. 351-355.
ROGAVA, GIORGI. 1949. kartvelur enata bgertaßesatíqísobidan, megruli r kartuli g. SMAM, t.X, No8, pp. 503-507.
ROGAVA, GIORGI. 1949. n//m bgerata ganvitarebis sapuªveli megrul-çíanurßi xßul mskíomta cíin. moame, t.I. No7.
ROGAVA, GIORGI. 1951. µaçív puªis ßedgenilobisatvis. apxazuri enisa, litíeratíuris da istíoriss instíutíis ßromebi(aeliß), t.XII, No10, Soxumi, pp. 94-98.
ROGAVA, GIORGI. 1952. kartvelur enata ponetíikíis istíoriul-ßedarebiti ßescíavlis ªiritadi sakíitxebi, IKíE, IV, pp. 35-51.
ROGAVA, GIORGI. 1953. dro-kíilota meotxe µgupis nakívtebi kartvelur enebßi [Forms of the fourth tense-mood Series in the Kartvelian languages], IKíE, V, pp. 17-31.
ROGAVA, GIORGI. 1959. kartvelur enata bgeratßesatíqívisobidan (kartuli r zanuri µ) KESS, 1. Tb. pp. 277-280.
ROGAVA, GIORGI. 1960. bgeratßesatíqívosobata dar®vevis ßemtxvevebisatvis kartvelur enebßi (cíinascíari cnoba), IKíE, XII, pp. 161-168.
ROGAVA, GIORGI. 1960. zogi geograpiuli saxelis (oçamçire, tíqívarçeli) ßedgenilobisatvis. TSU° 93, pp. 179-185.
ROGAVA, GIORGI. 1961. marqíu÷ sitíqívis genezisisatvis, KESS, II, pp. 123-125.
ROGAVA, GIORGI. 1962. kartvelur enata istíoriuli ponetíikíis sakíitxebi [The questions of historical phonetic of Kartvelian languages], I,  146 p.
ROGAVA, GIORGI. 1962. puªis bolokíidur sonorta píoziciuri cvlilebebisatvis kartvelur enebßi, SMAM, XXVIII.
ROGAVA, GIORGI. 1962. kartvelur enata istíoriuli ponetíikíis sakíitxebi (I xmovanta istíoriis zogi sakíitxi kartvelur enebßi), Tb.149 p.
ROGAVA, GIORGI. 1965. K voprosu ob istorii polipersonalizma v kartvelskix i abxazsko-adygskix yazykax. Sbornik "Uçenye zapiski kabardino-balkarskogo nauçno-issledovatelskogo instituta".
ROGAVA, GIORGI. 1965. deceziuir-harmoniul kíompíleksta sistíemisa da istíoriisatvis kartvelur enebßi. macne, No2, pp. 184-192.
ROGAVA, GIORGI. 1970. e/i xmovanta mimartebisatvis kartvelur enebßi.TSU XIV samecniero sesia, tezisebi, Tb.
ROGAVA, GIORGI. 1973. zogi taviseburi ponetíikíuri pírocesi kartvelur enata kíompíoziciebßi. macne (enisa da lití. seria), No2, pp. 134-139.
ROGAVA, GIORGI. 1974. varlam topuria, rogorc kartvelur enata ßedarebiti ponetíikíis mkívlevari. TSU°, pp. 27-33.
ROGAVA, GIORGI. 1975. kartuli e zanuri i xmovanta ßesabamisobis axsnisatvis. TSU° 169. enatmecniereba, pp. 37-43.
ROGAVA, GIORGI. 1975. O nekotoryx ustnyx zaimstvovanijax iz greçeskogo jazyka v kartvelískix jazykax. Sbornik: "Problemy antiçnoj kulítury", Tb., pp. 345-348.
ROGAVA, GIORGI. 1975. nominatíiuri kíonstírukciis gardamavali zmnis cíarmomavlobisatvis kartvelur enebßi. IKíE, II, pp. 273-280.
ROGAVA, GIORGI. 1976 . kartuli e zanuri i xmovanta ßesabamisobis axsnisatvis, TSU°, 169, pp. 37-43.
ROGAVA, GIORGI. 1977. O nekotoryx voprosax statiçeskix glagolov i imennyx predlo÷enij v abxazsko-adygskix i kartvelskix jazykax. IKE, IV, pp. 89-102.
ROGAVA, GIORGI. 1977. isev caißis saxelcíodebis ßesaxeb. gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 18 ianvari.
ROGAVA, GIORGI. 1977. K voprosu o vlijanii indoevropejskix jazykov na grammatiçeskuju strukturu kartvelskix jazykov. Materialy V regionalínoj nauçnoj sessii, posvjaßennoj voprosam izuçenija sistemy i istorii iberijsko-kavkazskix jazykov, pp. 26-31.
ROGAVA, GIORGI. 1978. Greçeskaja i romanskaja leksika v kartvelískix jazykax.  IKíE, V, pp. 118-125.
ROGAVA, GIORGI. 1978. ubixuridan ßetvisebuli erti zmnuri puªe zanurßi, IKíE, V, pp. 126-128.
ROGAVA, GIORGI. 1978. O nekotoryx glagolínyx osnovax  so znaçeniejm govorití, skazatí v abxazsko-adygskix i kartvelískix jazykax, IKE, V, pp. 118-125.
ROGAVA, GIORGI. 1978. Abxazsko-ubyxsko-adygskij  suffiks trivatum -da v mingrelískom. SMAM, III, pp. 626-630.
ROGAVA, GIORGI. 1978. cíam da cíum sitíqívata amosavali semantíikía, macne (enisa da litíeratíuris seria), No3, pp. 89-91.
ROGAVA, GIORGI. 1979. ªvel kartuli uvis zmnis ponetíikíur-semantíikíuri variantíebi. kartveluri enebi, IKíE, VI, pp. 37-43.
ROGAVA, GIORGI. 1979. K voprosu ob istorii polipersonalizma v kartvelískix i abxazsko-adygskix yazykax. V sb.: Uçenye zapiski kabardino-balkarskogo NII, No II. Nalçik
ROGAVA, GIORGI. 1984. kartvelur enata istíoriuli ponetíikíis sakíitxebi ( qíru xßul tanxmovanta disimilaciuri gam÷®ereba), Tb, 74 p.
ROGAVA, GIORGI. 1984. Voprosy reljativnoj xronologii nekotoryx fonetiçeskix processov v  kartvelískix  i adygskix jazykax, IKíE, XI, pp. 55-59.
ROGAVA, GIORGI. 1984. erti indoevropíuli sitíqíva kartvelursa da adi®eur enebßi (kart.mel-a, adi®. malÉ), TSU°, 245 enatmecniereba, pp. 90-105.
ROGAVA, GIORGI. 1984. kartvelur enata istíoriuli ponetíikíis sakíitxebi [About the historical phonetics of  the Kartvelian Languages]. Mecniereba, Tbilisi.
ROGAVA, GIORGI. 1985. berªnizmebi kartvelur enebßi (çíiri, niçíi, çíimavas), SMAM, 118, pp. 169-172.
ROGAVA, GIORGI. 1985. le®vis a®mnißvneli saerto kartveluri sitíqíva da misi píaralelebi apxazur-adi®eur enebßi. IKíE,  XXIII, pp. 36-38.
ROGAVA, GIORGI. 1985. bgeratßesatíqívisobis dar®vevis ßemtxvevisatvis kartvelur enebßi, IKíECí,  XII, pp. 161-168.
ROGAVA, GIORGI. 1986. K voprosu o pozicionnoj affrikatizacii soglasnyx d i v v kartvelískix yazykax. IKECí, XIII, pp. 30-35.
ROGAVA, GIORGI. 1986. marµvena zedsartavis ßedgenilobis sakíitxi kartvelursa da adi®ur enebßi. IKíE, XXV, Tb, pp.32-37.
ROGAVA, GIORGI. 1987. Osobennosti atributivnoj sintagmy v  iberijsko-kavkazskix yazykax, IKíE, XXIV.
ROGAVA, GIORGI. 1987. semantíikíuri cvla erti rigis dinamikíuri gardamavali zmnisatvis nacíarmoeb stíatíikíur zmnebßi. IKíE, XXVI, pp. 189-191.
ROGAVA, GIORGI. 1987. Izmenenije faringalínyx smyçnyx v kartvelískix i abxazsko-adygskix yazykax. V sb: Problemy leksiçeskogo sostava i razrabotki dialektnyx slovarej  iberijsko-kavkazskix yazykov.
ROGAVA, GIORGI. 1987. pskíer puªis variantíebi kartvelur enebßi. kírebuli:  akíakíi ßaniªe-100, p. 67.
ROGAVA, GIORGI. 1987. zogi adi®uri sitíqíva kartvelur enebßi, etíimologiuri ªiebani, Tb., pp. 21-25.
ROGAVA, GIORGI. 1987. cíate-lazikíis mepeta saxelis cíarmomavloba. etíimologiuri ªiebani, t.1. Tb.
ROGAVA, GIORGI. 1988. kartuli sxlavs zmnis sxal puªe da misi svanuri da zanuri ßesatíqívisebi [gamoqíenebulia kartuli enis dasavluri dialektíebis monacemebi]. etíimologiuri ªiebani, Tb., pp. 14-17.
ROGAVA, GIORGI. 1988. zanuri -ni kíavßir-nacíilakíis kívali çíanur dialektíßi [The track of the Zan conjunction-particle -ni in the Laz  dialect]. IKíE  XXVII, pp. 221-226.
ROGAVA, GIORGI. 1988. kartvelur enata leksikíidan (kartuli ßißina sibilantíta zanur ßesatíqívisobebtan dakíavßirebit) [(1.µile, 2. ªv. kart. mçore) gamoqíenebulia kartuli enis dialektíebis monacemebic]. etíimologiuri ªiebani, tb. pp. 110-13.
ROGAVA, GIORGI. 1988. zog kartvelur da indoevropíul puªeta urtiertobis sakíitxisatvis, IKíE XXVII, pp. 58-61.
ROGAVA, GIORGI. 1988. kartvelur enata leksikíidan. etíimologiuri ªiebani. pp. 10-13.
ROGAVA, GIORGI. 1989. ßeßis a®mnißvneli puªe kartvelur enebßi. etíimologiuri ªiebani, pp. 53-55.
ROGAVA, GIORGI. 1989. tiva puªestan dakíavßirebuli ponetíikíuri pírocesebi kartvelur enebßi [tiva (kart > tiba(zan)> tiba (gur.)] kírebuli:  etíimologiuri ªiebani, pp. 56-60.
ROGAVA, GIORGI. 1990. suro saxelis variantíebi kartvelur enebßi. etíimologiuri ªiebani, Tb., 76-78.
ROGAVA, GIORGI. 1997. ªov puªe kartvelur enebßi. etíimologiuri ªiebani. VI, pp.138-140.
ROSEN, G, 1845. Über das Mingrelische, Suanische und Abchasische (Vorgelegt in der Akademie der Wissenschaften am 31 Januar 1845).
RUKHADZE, I. (Ruxaªe) 1986. kartvelur enata "mesakonleobis leksikíoni" [rec. l.leoniªis "mesakonleobis leksikíonisa", romelic ßeicavs dialektíur masalasac]. VIII respíublikíuri dialektíologiuri sesia, tezisebi, Tb. pp. 37-38.
 
 

Back

S
 

SALIA, MAKA.1999. megruli  onªile   "µile" sitíqívis etíimologiisatvis, XIX respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia, axalcixe.
SALIA, MAKA. 1999. uarqíopitobis cíarmoebis erti sakíitxisatvis megrulßi, KS, VI simpíozumis masalebi, p. 141.
SALIA, MAKA. 2000. tevzsaçíeri mocíqíobilobata (bade) saxelcíodebani megrulßi. 59-samecniero sesiis masalebi, 12-15 dekíemberi, pp. 46-4
SALIA, MAKA. 2001. tevzis gamravlebis a®mnißvneli tíerminebi megrulßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri  samecniero sesiis masalebi. eª®vneba. akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs. Batumi, 26-27 oktíomberi, gamomcemloba "kartuli ena", Tb., pp. 88-90.
SALIA, MAKA. 2001. metevzeobis leksikíidan megrulßi. me-60 samecniero sesiis masalebi, 18-21 dekíemberi, sesia eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, gamomceloba "kartuli ena", Tb. pp.37-39.
SAMUSHIA, KALISTRATíE. (Samußia). 1963. zogierti geograpiul saxelcíodebata ßesaxeb [zugdidis r-ni]. gaz. "mebrªoli" (zugdidi), 22 sektíemberi.
SAMUSHIA, KALISTRATíE. (Samußia). 1971. kartuli xalxuri píoeziis  masalebi (megruli nimußebi) [the matters of Georgian folk poetry]. Mecniereba.
SAMUSHIA, KALISTRATíE. (Samußia). 1979. kartuli xalxuri píoeziis sakíitxebi (megruli nimußebi) [Questions of the Georgian folk poetry: Megrelian examples]. Tbilisi, Mecniereba.
SAMUSHIA, KALISTRATíE. (Samußia). 1982. cíarmartuli xanis zogierti sageograpio saxelis etíimologiisatvis [kíolxetis dablobi].- ªeglis megobari, N58, pp. 56-60.
SAMUSHIA, KALISTRATíE. (Samußia). 1990. kartuli zepíirsitíqíviereba. megruli nimusebi, Tbilisi.
SANIKIDZE, A (Sanikíiªe) 1968. redupílikíacia kartvelur enebßi [Reduplication in the Kartvelian languages]. Synopsis of  Thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology, Tbilisi.
SANIKIDZE, L. (Sanikíiªe). 1977. redupílikíacia svanursa da zanurßi, IKíE Cí, IV, Tb.
SARDZHVELADZE, ZURAB (Sarµvelaªe] 1965. zanizmebi gurulßi. barataßvilis saxelobis saxelmcíipo píedinstíitítíis ßromebi, t. X, gori.
SARDZHVELADZE, ZURAB (Sarµvelaªe] 1970. ti, te nacíilakíebi zanurßi [ti, te particles in Zan], macne, 6, pp. 249-252.
SAGHLIANI, M. (Sa®liani) 2001. sulis xsenebis gamoxatíva kartvelur enebßi. me-60 samecniero sesiis masalebi, 18-21 dekíemberi. sesia eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100- cílistavs. gamomcemloba  "kartuli ena", Tb., pp. 40-41.
SAXOKIA, TEDO. 1950.  mogzaurobani.
saxelta brunebis istíoriisatvis kartvelur enebßi. 1956. kírebuli.
SOSELIA, E. 1970. É xmovnis sakíitxi megrulßi (sadipílomo ßroma), Tbilisi.
SUKHISHVILI, M. (Suxißvili) 1998. regresiul-disimilaciuri gam÷®ereba kartvelur masalaßi. (svan. çíÉçíkí, kart. ªcíicíkí, cíicíkí - cíicíkíana). arn. çikobavas dabadebis 100 cílitavisadmi miª®vili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 86-87.
SUKHISHVILI, M. (Suxißvili). 1986. subiektíuri píirveli píiris pírepiksisatvis kartvelur enebßi, IKíE, XXV, pp. 52- 58.
SUKHISHVILI, M. (Suxißvili). 1997. gardamavali ®rµni-s puªe megruli ßesatíqívisisatvis, kírebuli: giorgi rogavas, pp. 146-152.
SUKHISHVILI, M. (Suxißvili). 1988. kartveluri leksikíidan. etíimologiuri ªiebani, pp. 52-66.
SUKHISHVILI, M. (Suxißvili). 2001. erti kartveluri ßesatíqívisoba da mastan dakíavßirebuli pormaluri da semantíikíuri sakíitxebi. me-60 samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, 18-21 dekíemberi, pp. 42-43.
 
 

Back

SH
 

SHANIDZE, A. (°aniªe) 1981. txzulebani, II. zmnata gardamavlobis sakíitxisatvis kartvelur enebßi (píirveli nacíili: 446-452), meore nacíili: 453-459), Tbilisi.
SHANIDZE, A. (°aniªe) 1981. µ bgeris cíarmoßobis cíqíaroebi kartvelur enebßi, Tbilisi, pp. 490-498.
SHARADZENIDZE, T. (°araªeniªe) 1991. svanur-kartul-zanuri ßesitíqívisobis zogierti sakíitxi, IKíE XXX, pp. 121-135.
SHARADZENIDZE, T. (°araªeniªe) 2000. o- pírepiksiani zanizmebi kvemoimerulßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis VII samecniero kíonperenciis masalebi, kartuli ena, Tbilisi, pp. 7-8.
SHENGELIA, G. (°engelia) 1970. "ocincile", "osindale", "ocíindale" (geograpiuli saxelcíodebis etíimologiisatvis). gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 27 oktíomberi.
SHENGELIA, G. (°engelia) 1971. "xancíkíi" (sop. xancíkíis saxelcíodebis cíarmoßobis gamo). gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 20 tebervali.
SHENGELIA, G. (°engelia) 1972. "çíola" (geograpiuli saxelcíodebis etíimologiidan]. gaz. "napíercíkíali (çxorocíqíu), 17 ianvari.
SHENGELIA, G. (°engelia) 1972. kíalendarul-erovnuli, sruliad ucxo tu kíninobit-moperebiti saxelebi? [onomatíologiis sakíitxebi] gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 21 martíi.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1978. megruli çíirkíu sitíqívis etíimologiisatvis, saenatmecniero ªiebani, I.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1983. erti adi®uri cíarmomavlobis sitíqíva kartvelur enebßi, saenatmecniero ªiebani, III.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1988. kartveluri etíimologiebi. etíimologiuri ªiebani, pp. 47-51.
SHENGELIA, E. (°engelia) 1995. µamis a®mnißvneli leksikía megrulßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis  II samecniero kíonperencia. mußaobis gegma da moxsenebata tezisebi, Tb., p.31.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1996. nasesxebi leksikía adapítíaciisatvis megrulßi, KS, III.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1996. kartveluri etíimologiebi. besarion µorbenaªis sazogadoebis III samecniero sesia.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1996. kartuli ÷: zanuri ÷g ßesatíqívisobisatvis. prop. giorgi rogavas dabadebis 90 cílistavisadmi miª®vnili saiubileo samecniero sesia. moxsenebata tezisebi.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1997. megruli -ga nacíilakíis cíarmomavlobisatvis. kírebuli: giorgi rogavas, pp. 184-188.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1997. siarulis a®mnißvneli leksikía da zmniscíinis urtiertmimarteba megrulßi. besarion µorbenaªis sazogadoebis IV samecniero kíonperenciis masalebi, "kartuli ena", Tb., p. 39.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1997. kartveluri etíimologiebi. zan çíuaxe//çívaxe. KS, IV masalebi, pp. 108-109.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1998. erti ßesatíqívisobis ßesaxeb kartvelur enebis sibilantíta rigßi. KESS, pp. 271-274.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1999. kartvelur da çerkezul enobriv sistíemata istíoriisatvis. [On the history of the language systems in the Kartvelian and Circassian languages] Synopsis of Thesis of the work presented to earn the degree of the Doctor of Philology, Tbilisi.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1999. kartuli ªliv sitíqíva megrulßi. arnold çikobavas sakíitxavebi, X. 13-16 apírili, masalebi, p. 40.
SHENGELIA, V. (°engelia) 1999. megruli tíkíutíkíuburo. KS, VI simpíoziumis masalebi, p. 178.
SHENGELIA, V. (°engelia) 2000. sinonimuri cíqívilebis erti tíipíi megrulßi. 59-e samecniero sesiis masalebi, 12-15 dekíemberi, p. 57.
SHENGELIA, V. (°engelia) 2001. ramdenime kartveluri puªis istíoriisatvis. XXI respíublikíuri dialketíologiuri samecniero sesia. eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs. Batumi 26-27 oktíomberi, p. 112.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1978. no- pírepiksian zmnata punkciis sakíitxisatvis megrulßi, kírebuli: zogadi da iberiul-kíavkíasiuri enatmecnierebis sakíitxebi, Tbilisi.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1978. vnebiti gvaris zmnebisa da píotíencialisis sakíitxisatvis kartulsa da svanurßi. krebuli: "zogadi da iberiul-kíavkíasiuri enatmecnierebis sakíitxebi", Tbilisi.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1980. píotíencialisis kíatíegoria da mastan dakíavßirebuli zogi sakíitxi kartvelur enebßi [The category of potential and some questions related to it in the Kartvelian languages], kírebuli: "narkívevebi iberiul-kíavkíasiur enata morpologiidan", ed. by G.Bedoßvili, pp. 199-126. Tbilisi, Mecniereba.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1980. ko- nacíilakísa da zmniscíinebtan dakíavßirebuli zogi sakíitxisatvis megrul-lazurßi, saentamecniero ªiebani, II.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1981. píotíencialisis kíatíegoriisatvis zanuri enis megrul dialektíßi [On the category of potential in the Megrel dialect of Zan] . SMAM, 101, N1.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1984. Kategoria potencialisa v kartvelískix jazykax [The category of potential in the Kartvelian languages]. Synopsis of thesis of the work presented to earn the degree of the Candidate of Philology. Tbilisi.
SHEROZIA, REVAZ & MEMISHISHI, OMAR (°erozia & Memißißi). 1994. megruli da lazuri andazebi [Megrelian and Laz proverbs  ]  îMsgepsiî, Tbilisi.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) . 1994, xalxuri sibrªne, 1. megruli da lazuri andazebi, [Popular wisdom. 1. Mingrelian and Laz  proverbs]. Tbilisi: almanaxi "Msgepsi".
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1996. stíatíikíur zmnebtan dakíavßirebuli zogi sakíitxisatvis kíolxurßi  (megruli) [On the some question related with statical verbs in Colxuri (Megrel)], KESS, VI, Tb. pp. 186-189.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1996. va- (-wa-) kíompíleksebistvis zanuri enis megrul dialektíßi [On the va-(-wa-) komlexis in Megrel dialect of Zan]. KS, III, tezisebi.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1997. stíatíikíuri  zmnebisa da mqíopadis cíarmoebis erti sakíitxi megrulßi [ One question related with statical verbs and formation of Future in Megrelian].  saiubileo kírebuli: giorgi rogavas
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1997. varaudis (albatobis) gamoxatívisatvis megrulßi [On the expression of the supposition (probability) in Megrelian], 56-e samecniero sesiis masalebi, N 4-7, p.31.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1998. stíatíikíur da dinamikíur zmnata u®vlilebis erti sakíitxi megrulßi [On the one question related with statical and dynamical verbs in Megrelian]. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, p.99.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1998. stíatíikíur zmnata puªis cíarmoebis erti sakíitxi megrul-lazurßi [One question related with the formation of the stem of the statical verbs in Megrelian], KESS, pp.274-276.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1998. erti µgupis zmnata supiksisaciis sakíixistvis megrul-lazurßi. arnold çikobavas saxelobis enatmecnierebis instíitíutíis 57-e samecniero sesia.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1998. stíatíikíur da dinamikíur zmnata u®vlilebis zogierti sakíitxistvis megrulßi [The some questions related with the conjugation of the statical and dynamical verbs in Megrelian]. KS, V simpíoziumis masalebi, p.70.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1999. stíatíikíuri zmnebi da zmniscíinebi megrulßi [The statical verbs and preverbs in Megrelian]. besarion µorbenaªis sazogadoebis VI samecniero kíonperenciis masalebi, p. 15.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 1999. kívlav -x tandebulis cíarmomavlobisatvis megrul-lazurßi [Again about the origin of the postposition -x in Megrelo-Laz]. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 178-179.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia) 2001 zmnur kíonstírukciata zogi sakíitxisatvis megrul-lazurßi [On the some question of the verbal construction in Megrelo-Laz]. me-60 samecniero sesiis masalebi, 18-21 dekíemberi. sesia eª®vneba akíad varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, "kartuli ena", tb. pp. 53-55.
SHEROZIA, REVAZ ( ßerozia)  2001. çvenebitobis sistíemisa da orientíaciis kíatíegoriis urtiertmimartebisatvis megrul-lazurßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesia, eª®vneba akíad. varlam topurias dabadebis 100 cílistavs, Batumi 26-27 oktíomberi, 2001, pp. 113-115.
 
 

Back

T

TABAGHUA, I. (Tíaba®ua) 1972. sitíqíva "odoias" etíimologiisatvis. gaz. "litíeratíuruli sakartvelo". No28.
TANDILAVA, Z. 1962.  lazuri zepíirsitíqívierebis kívlevis istítoriidan sak. ssr.mecn. akíademiis batumis samecniero-kívleviti instíitítutíis ßromebi, t.II.
TANDILAVA, Z.1964.  ßromis leksebi da sim®erebi lazur zepíirsitíqívierebaßi, batumis samecniero-kívleviti instíitíutíi, t.III.
TANDILAVA, Z. metevzeobis leksikíidan açíarulßi. kírebuli: "açíaruli dialektíis dargobrivi leksikía", I, Tb. pp. 58-72
TANDILAVA, Z., NARAKIDZE, TS. (Tandilava, Narakíiªe) 1986. zanuri leksikíuri substíratíis kívali açíarul dialektíebßi. kírebuli: açíaruli dialketíis dargobrivi leksikía",  V, Tb., pp. 90-112.
TANDILAVA, L. 1999. turkuli elementíebis ßesaxeb lazurßi. KS, VI simpíoziumis masalebi, pp. 84-85.
TANDILAVA, L. 2000. turkuli elemnetíebis ßesaxeb lazurßi, kartuli memkívidreoba.
TANDILAVA, L. 2001. turkulidan nasesxeb zmnata  damkívidrebis dinamikía zanuris lazur dialektíßi. XXI respíublikíuri dialektíologiuri samecniero sesiis masalebi. eª®vneba akíad.varlam topurias dab. 100 cílistavs, Batumi 26-27 oktíomberi, 54, pp. 90-112.
TAVADZE, K. (Tavaªe) 1987. meprinveleobis leksikíisatvis raçíulßi.- IX respíublikíuri dialektíologiuri sesia, tezisebi, Tb. pp. 22-24.
TESTELETS, J. 1984. Obíektivnaja versija v kartvelskix jazykax. Lingvistiçeskije issledovanija. Tipologija. Dialektologija. Etnologija. Komparativistika. Sbornik statej. çastí 2, Moskva.
TODUA, R. 1972. kíeramikíuli nedleulis xalxuri tíerminologiis sakíitxebi (samegrelos etnograpiuli masalebis mixedvit), - macne, t. XVI-XVII, pp. 337-354.
TOMADZE, M. (Tomaªe), 1972. "oçxi" [etíimologia]. gaz. "soplis cxovreba", 16 ivlisi.
TOPURIA, VARLAM. 1922. Ormagi uarqíopa kartulßi [Double negation in Georgian], cíelicídeuli, I-II, pp. 74-116.
TOPURIA, VARLAM. 1926. ponetíikíuri dakívirvebani kartvelur enebßi. bgerit movlenata tanamimdevroba. "mimomxilveli", 1, pp. 198-219.
TOPURIA, VARLAM. 1926. ocobiti tvlis sistíemisatvis kartvelur enebßi. TSU°, VI, pp. 292-296.
TOPURIA, VARLAM. 1927. ponetíikíuri dakívirvebani kartvelur enebßi, II.  q da x  sibilantí-aprikíatíebtan mezoblobaßi. sakarkivi, II, pp.174-186.
TOPURIA, VARLAM. 1930. ponetíikíuri dakívirvebani kartvelur enebßi, II. bgerit movlenata tanmimdevroba, TSUM, X. pp. 292-304.
TOPURIA, VARLAM. 1937. -enµ  supiksi megrulßi, ENIMKíM, I, pp. 141-144.
TOPURIA, VARLAM. 1937. zogierti brunvis genezisisatvis megrul-çíanurßi, ENIMKíM,  I, pp. 179-183.
TOPURIA, VARLAM. 1937. ponetíikíuri dakívirvebani kartvelur enebßi. IV. bunebrivi kíompíleksebisatvis. ENIMKíM, I, pp. 119-129.
TOPURIA, VARLAM. 1938. kartvelur enata sitíqívacíarmoebidan, I. ne-, ni-, na pírepiksebisatvis, TSU°, VII, pp. 83-92.
TOPURIA, VARLAM. 1940. n da s penebisatvis kartvelur enebßi. sak. ssr mecn. akíademiis moambe, II, N1-2, pp. 189-196.
TOPURIA, VARLAM. 1940. kartvelur enata sitíqívacíarmoebidan, II. -ed, -ur, r apiksebisatvis, ENIMKíM, V-VI, pp. 533-540.
TOPURIA, VARLAM. 1946. redupílikíaciisatvis kartvelur enebßi, IKíE, I. pp. 63-89.
TOPURIA, VARLAM. 1947. kartvelur enata sitíqívacíarmoebidan. IV xmovantavsartovani saxelebi. TSU° XXX-XXXI, pp. 451-460.
TOPURIA, VARLAM. 1954. gramatíikíul movlenata ertgvarovani pírocesi kartvelur enebßi, IKíE, VI, pp. 445-455.
TOPURIA, VARLAM (redaktíori). 1956. saxelis brunebis istíorrisatvis kartvelur enebßi, cíigni I.
TOPURIA, VARLAM. 1956 aprikíatíta cvlisa da ßesatíqívisobis zogi sakíitxi kartvelur enebßi. sak. ssr.mecn. akíademiis enatmecnierebis instíitíutíis XIII samecniero sesia, tezisebi, p. 22.
TOPURIA, VARLAM. 1957. ukíanaenismieri tanxmovanta cvlis pírocebisatvis kartvelur enebßi. sak.ssr mecn. akíad.enatmecnierebis instíitíutíis XIV samecniero sesia, tezisebi, p. 21.
TOPURIA, VARLAM. 1958. mcenareta saxelcíodebis ßescíavlisatvis kartvelur enebßi. sak.ssr.mecn. akíademiss enatmecnierebis instíitíutíis XVI samecniero sesia, tezisebi, pp. 7-8.
TOPURIA, VARLAM. 1959. kartvelur enata sitíqívacíarmoebidan. VI. [From word formation in the Kartvelian languages] kíompíozitíebi. KESS, I, pp. 281-306.
TOPURIA, VARLAM. 1960. sintíaksuri kíonstírukcia lakíur enaßi kartvelur enebtan ßedarebit. TSU pilologiis pakíultíetíis VI samecniero sesia, tezisebi, pp. 10-11.
TOPURIA, VARLAM. 1960. kartvelur enata ßedarebiti ponetíikíis zogierti sakíitxi, IKíE, XII, pp. 149-157.
TOPURIA, VARLAM. 1960. Nekotorye voprosy sravnitelínoj fonetiki kartvelískix yazykov. XXV Me÷dunarodnyj kongress vostokovedov. Doklady delegacii SSSR, Moskva.
TOPURIA, VARLAM. 1963. kartvelur enata dialektíebis ßescíavlis mdgomareoba da amocanebi. (mokíle mimoxilva),  KESS, III, pp. 161-189.
TOPURIA, VARLAM. 1964. etíimologiuri kívleva-ªiebis mdgomareoba kartvelur enebßi. sak. ssr mecn. akíad. enatmecnierebis instíitíutíisa da al. cíulukíiªis saxelobis kutaisis saxelmcíipo pedinstíitíutíis kartuli enis kíatedris gaertianebuli samecniero sesia, tezisebi, p.6.
TOPURIA, VARLAM. 1964. Dialekty kartvelskiz yazykov i voprosy obßego yazykoznanija. VII Me÷dunarondyj kongress antropologiçeskix i etnografiçeskix nauk.
TOPURIA, VARLAM. 1968. ivane µavaxißvili da kartveluri enebi, IKíE, XVI, pp. 257-262.
TOPURIA, VARLAM. 1971. cíqíal-puªis ßesatíqívisobisatvis zanurßi. macne. enis da litíeratíuris seria, p.115.
TOPURIA, GURAM. 1968. erti hipíotíaksuri pormis realurobisatvis zanuri enis arealidan, macne, No6, pp. 167-171.
TOPURIA, GURAM. 1970. kartuli-kartveluri etnonimikíis lingvistíuri sakíitxebi, IKíE, XVII, Tb., pp. 118-122.
TOPURIA, GURAM. 1971. puªis ßesatíqívisobisatvis zanurßi.- macne (enisa da  litíeratíuris seria), No2, pp. 115-118.
TOPURIA, GURAM. 1994. kartvelur enata leksikíidan. kíocíaxuri, kívacíaraxi, kíocímaxi. besarion µorbenaªis sazogadoebis samecniero kíonperencia. moxsenebata tezisebi, p.7.
TOPURIA, GURAM. 1998. tíopíonim "ontíopo"-s etíimologiisatvis. arn.çikobavas sakíitxavebi. IX, 14-17 apírili, pp.
24- 29.
TOPURIA, N. 1970. sakonlis sazamtro da sazapxulo sadgomebi dasavlet sakartveloßi [dasavletur dialektíebßi damkívidrebuli saxelcíodebebi - tíerminebi. - macne, t.XV, pp. 22-38.
TOPURIA, N. 1985. sakíultío nageboba (zedaßi oxvamuri) [imeretsa da raçíaßi - "salocvili"]. - kreb. "xeleuri" (mse,  XXII), pp. 120-123.
TSAGARELI, A. (Cagareli). 1880. Mingrel'skie etjudy. I. Mingrel'skie teksty s perevodom i obíjasnenijami [Mingrelian studies. Mingrelian texts with translations and explanations]. Sankt Petersburg.
TUGHUSHI, A. (Tíu®ußi) 1979. gvar-saxeli "dadianis" mnißvnelobis ßesaxeb. gaz. "ganaxlebuli abaßa", 17 martíi; gaz. "napíercíkíali" (çxorocíqíu), 9 agvistío.
TUGHUSHI, A. (Tíu®ußi) 1987. kívlav zugdidis etíimologiisatvis, onomastíikía, I, pp. 158-164.
TUITE, KEVIN. 1988. Number agreement and morphosyntactic orientation in the Kartvelian languages, Dissertation, University of Chicago.
 
 

Back

U
URIDIA, O. 1960. megrulis sintíaksuri taviseburebani kartultan mimartebit [The syntactic peculiarities of Megrelian in relation to Georgian], TSU°,  93., pp. 167-178.
UTURGAIDZE, T. (Uturgaiªe) 1973. stíruktíuruli ßesatíqívisebi, spíirantíizaciisa da despíirantíizaciistvis kartvelur enata sistíemebßi. IKíE,  XVIII, pp. 243-253.
UTURGAIDZE, T. (Uturgaiªe) 1983. saxelis puªisatvis kartvelur enebßi. saenatmecniero ªiebani.
 
 

Back

V
VAGAPOV, A. 1998. Nekotorye kartvelo-naxskije leksiçeskie obßnosti. arnold çikobavas dabadebis 100 cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumi, pp. 152-153.
VAMLING, KARINA & REVAZ TCHANTOURIA. (Vamling & Çíantíuria). 1993. On subordinate clauses in Megrelian. Hengeveld, K. (ed.) The internal  structure of  adverbial clauses. Eurotyp Working Papers V. pp. 67-86.
VAMLING, KARINA, TCHANTOURIA, REVAZ &  LOMTADZE, AMIRAN (Vamling, Çíantíuria & Lomtaªe) (forthcoming): ëComplementation in the Kartvelian languagesí. In Vincent & Börjars (forthcoming).
VAMLING, KARINA & REVAZ TCHANTOURIA. (Vamling & Çíantíuria). 1998. ªiritad zmnata sixßirisatvis megrulßi. arn. çikobavas dabadebis 100  cílistavisadmi miª®vnili saertaßoriso simpíoziumis masalebi, pp. 45-46.
VASHAKIDZE, T. (Vaßakiªe). 1996. cíinavitarebis saxelta semantíikíuri punkciebi kartvelur enebßi,  KS, III.
VINCENT, NIGEL & KERSTI BÖRJARS (forthcoming) (eds): Complementation in the languages of Europe. Berlin: Mouton de Gruyter.

W

X

Y
 
 

Back

Z
ZURABISHVILI, T. (Zurabißvili) 1957. xarisxi kartvelur enebßi. TSU°,  67.
ZURABISHVILI, T. (Zurabißvili) 1961. tíopíonimikíis ßescíavlisatvis. KESS, pp. 127-158.
 

ZH
 
 

Back

ZHGHENTI, S. (ôôď®entíi) 1938. çíanuri tíekstíebi. Tb.
ZHGHENTI, S. (ôôď®entíi) 1952. megrul-çíanuri vokíalizmi (ekspíerimentíuli gamokíleva) [Megrelo-Laz vocalism (experimental research)], IKíE  IV, pp. 339-359.
ZHGHENTI, S. (ôôď®entíi) 1953. çíanur-megruli ponetíikía [Phonetics of Laz-Megrelian], Tb.
ZHGHENTI, S. (ôôď®entíi) 1960. kartvelur enata ßedarebiti ponetíikía [The comparative phonetic of the Kartvelian languages], Tb.
ZHGHENTI, S. (ôôď®entíi) 1965. kartvelur enata ponetíikíis sakíitxebi (rçeuli ßromebi), Tb. p.332 [ßesulia "kartuli aprikíatíebis ßedgeniloba ekspíerimentíuli monacemebit" (pp. 11-17);  "zanizmebi gurulßi" (pp. 37-46); "kartuli dialektíebis cíarmotkmis taviseburebata ßescíavlis zogierti sakíitxi" (pp.151-161).
ZHGHENTI, S. (ôôď®entíi) 1965.  r ponema megrul-çíanurßi [The phoneme r in Megrelo-Laz] kartvelur enata ponetíikíis sakíitxebi, pp. 54-60, Tbilisi, Ganatleba (Reprinted from SMAM 10, N 2, 1949).
ZHIRMUNSKIJ, VIKTOR M. (ďirmunskij) 1967 (ed). Ergativnaja konstrukcija predlo÷enija v jazykax razliçnyx tipov [The ergative construction in languages of different types]. Leningrad: Nauka (in Russian).
 
 
 
 

Abbreviations

BSE - bolßaja sovetskaja enciklopedia [Great Soviet encyclopaedia]
ENIMKíM - enis, istíoriis da matíerialuri kíulturis moambe [The Bulletin of the language, history and material culture]
gaz. - gazeti [Newspaper]
IKíE  - iberiul-kíavkíasiuri enatmecniereba [Ibero-Caucasian Linguistics]
IKECí-  iberiul-kíavkíasiuri enatmecnierebis cíelicídeuli [Annual of Ibero-Caucasian Linguistics]
IKJ - iberijsko-kavkazskoje jazykoznanije [Ibero-Caucasian Linguistics]
IZV AN SSR - izvestija akademii nauk SSR [The Bulletin of the Acadeny of Sciences of the USSR]
MAG - mecnierebata akíademiis gamomcemloba [Publishing of the Academy of Sciences]
TSU - tbilisis saxelmcíipo universitíetíi [Tbilisi State University]
TSUM - tbilisis saxelmcíipo universitíetíis moambe [The Bulletin of the Tbilis State University]
KESS - kartvelur enata stíruktíuris sakíitxebi [The questions of the structure of the Kartvelian languages]
KS - kutaisuri saubrebi [Kutaisi studies]
SMAM - sakartvelos mecnierebat akíademiis moambe [The Bulletin of the Academy of Sciences of Georgia]
Tb - tbilisi [Tbilisi]
TSU° - tbilisis universitíetíis ßromebi [The Working Papers of the Tbilisi University]